„Vertinimai jau yra išsakyti – visų pirma šis klausimas yra Vilniaus savivaldybės neveikimo ar netinkamo veikimo atsakomybės ribose“, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė ūkio ministras, pavaduojantis premjerą Andrių Kubilių.
R.Žylius pažymėjo, jog valstybėje turint monopolijas šilumos, vandens, elektros ūkiuose ar kitose srityse, ypač svarbu turėti „kokybišką infrastruktūros reguliuotoją“.
„Aspektą, kurį galbūt norėčiau pabrėžti, – man atrodo labai svarbu yra tai, kad valstybei turint bet kokias monopolijas, susijusias su infrastruktūra – tai yra šilumos ūkis, vandens ūkis, elektra, panašūs dalykai, kur žmonės neturi pasirinkimo, o turi vieninteles galimybes gauti paslaugas iš vieno ar kito šaltinio, ypatingai svarbu yra kokybiškas infrastruktūros reguliuotojas – kainų reguliuotojas“, – kalbėjo R.Žylius.
Tačiau, anot ministro, Šilumos įstatymas dabar nesuteikia pakankamai galių Kainų komisijai daryti įtaką monopolijoms ir priimti būtinus sprendimus.
„Galbūt ypatingai svarbu yra atkreipti dėmesį, kad Vyriausybė yra išsiuntusi į Seimą Infrastruktūros reguliuotojo įstatymą, kuris iš Kainų komisijos ir Ryšių reguliavimo tarnybos sujungtų šias tarnybas ir padarytų stiprų, iš rinkos gerai finansuojamą reguliuotoją, kuris galėtų turėti pakankamą kvalifikaciją ir pakankamai galių tam, kad galėtų apginti vartotojų interesus, spausti monopolijas mažinti kainas, nes didžiąja dalimi atvejų mes negalime apskritai panaikinti monopolijų“, – sakė R.Žylius.
Jo teigimu, neįmanoma panaikinti visų monopolijų.
„Tokios, kaip vanduo, kaip centralizuota šiluma – jos bus ir visą laiką liks monopolijomis. Jos yra natūralios monopolijos. O kvalifikacijos ir jėgų trūkumas yra susijęs tiek ir su pačiu įstatymu, tiek ir su galimybe finansuoti, galimybe prisitraukti reikiamą ekspertizę, atlikti reikiamus tyrimus“, – sakė ūkio ministras.
Į Infrastruktūrų reguliavimo tarnybą ketinama sujungti Kainų komisiją, Energetikos inspekciją bei Ryšių reguliavimo tarnybą. Energetikos ministerija tikisi, kad tarnybos sukūrimas lems esminius pakeitimus energetikos sektoriuje, siekiant panaikinti kliūtis konkurencingai rinkai, geriau ginti vartotojų teises ir interesus, skatinti investicijas.
Vyriausybė Seimui pernai siūlė nustatyti, kad Infrastruktūrų tarnybos išlaikymui elektroninių ryšių ir pašto įmonės mokėtų 0,2 proc. atskaitymus nuo pajamų bei papildomai mokėtų už kai kurias tarnybos paslaugas. Tuo tarpu energetikos įmonės mokėtų 0,3 proc. tik nuo pajamų, gautų iš reguliuojamos veiklos.