„Ar teko pasirašyti ant tuščių lapų?“ – laikinosios komisijos posėdyje R.Paleckio klausė A.Širinskienė.
„Kaip taip gali būti, nelabai suprantu“, – jai atsakė LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas.
Bandydama paaiškinti, ką turi galvoje, „valstietė“ A.Širinskienė LRT generalinio direktoriaus pavaduotojui pateikė sutarčių pavyzdžius, kuriuos, anot Seimo narės, jis pasirašė dar neužpildytus. Komiteto nariai suabejojo, ar tai nėra įrodymas, kad LRT pasirašo sutartis su prodiuseriais dėl kiekvienos konkrečios laidos.
„Parašai reiškia, kad jūs patvirtinate sutarties įvykdymą. Patvirtinate savo parašu tuščius laukelius“, – teigė ji.
R.Paleckis aiškino, kad tai, ką rodo A.Širinskienė, yra priedas prie sutarties, kuris pildomas priduodant konkrečią laidą.
„Tai yra priedas prie sutarties, tai yra blankas, kuris pildomas po kiekvienos laidos atskirai. Mano parašas yra dalis sutarties – nusistovėję dalykai, nesakau, kad tobuli. Mus daug kas tikrino, bet klausimų nekilo (...) Tai nėra sutartis vienai laidai, kiekvieną kartą po laidos ją pridavus pildomas blankas. Jūs manote, kad žinote, kaip sutartys sudaromos, bet jūs nežinote“, – sakė jis.
Vėliau R.Paleckis žurnalistams aiškino, kad sutartys dėl laidų yra labai didelės apimties, nes jas sudaro pagrindinė dalis, kurioje atsispindi visos pagrindinės sąlygos, papildomi lapai, kuriuose yra prodiuserio sąmata, ir blankai, kurie pildomi kiekvieną kartą po laidos transliavimo.
„Sutartis nesudaroma kiekvienai laidai, ji sudaroma bendram laidų skaičiui per tam tikrą laikotarpį, blankas skirtas kiekvienos atskiros laidos fiksavimui“, – teigė jis.
Anot jo, lapas, kurį jam rodė A.Širinskienė, kuriame buvo antspaudai, R.Paleckio parašas, ir – tuščios vietos, skirtos užpildymui, tėra sutartyje esanti blanko forma.
„Jie bandė pasakyti, kad neva ant mano parašo kažkas neva pildoma. Tai taip negali būti, jis lieka sutartyje ir gula į archyvą (...) Jie nesuprasdami specifikos bandė daryti iš to įvykį“, – paaiškino jis.
Komisijai pirmininkaujantis „valstiečių“ atstovas Arvydas Nekrošius žurnalistams teigė, kad komisiją R.Paleckio paaiškinimas dėl sutarties tenkino.
„Direktorius (pavaduotojas – aut.) tikrai išsamiai atsakė į daugelį klausimų, minėtas blankas buvo įvardintas ir atsakymas tikrai tenkino komisijos narius“, – teigė Seimo narys.
Dviejų sutarčių dėl „Eurovizijos“ reikia, nes skiriasi sąlygos
A.Širinskienė taip pat priminė anksčiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio iškeltą klausimą dėl sutarčių dėl atrankos į „Euroviziją“ transliavimo.
R.Karbauskis yra teigęs, kad skandalingiausios yra sutartys su prodiuseriais už laidas, kurių pradinė vertė yra, pavyzdžiui, 23 tūkst. eurų, o paskui ta pati sutartis papildoma 92 tūkst. eurų suma. Vėliau paaiškėjo, kad jis kalbėjo apie atrankos į „Euroviziją“ laidas, ir baigiamąją atrankos finalo laidą, kuri organizuota ne LRT studijoje, o Klaipėdos arenoje.
A.Širinskienė R.Paleckio klausė, kodėl organizuojant „Eurovizijos“ atrankos transliacijas reikia dviejų sutarčių, nors iš anksto žinoma, kad bus atrankos finalas.
„Jau sutarties pasirašymo metu akivaizdu, kad bus baigiamoji laida“, – teigė ji.
„Ne visada tai akivaizdu. Papildomi susitarimai visada galimi – kiekvieną jų galima pagrįsti. Natūralu, kad „Eurovizija“ prasideda LRT studijoje, tačiau kur ji baigsis, nebūna aišku, pernai ji baigėsi Klaipėdos arenoje, šiemet ji baigsis Kauno arenoje. Kiekvienam, kas bent kiek supranta televiziją ne kaip žiūrovas, transliacija LRT studijoje ir arenoje, atitinkamas apšvietimas, kiti vaizdo sukūrimo elementai yra esminiai skirtumai. Jis yra reikalingas, nes iš esmės skiriasi sąlygos“, – sakė jis.
Anot LRT generalinio direktoriaus pavaduotojo, tąsyk prie „Eurovizijos“ atrankos finalo transliavimo prisidėjo ir Klaipėdos savivaldybė, o tokius dalykus iš anksto numatyti esą neįmanoma.
R.Paleckis teigė, kad skleisdamas abejones dėl minėtos sutarties R.Karbauskis elgėsi neetiškai, tačiau elgėsi kaip politikas.
„Jis paskleidė tam tikrus dalykus, kuriuos jūs kartojate, deja, dalis visuomenės taip suprato – toks buvo ir tikslas. Jis politikas ir to nesmerkiu“, – sakė jis.
Anot R.Paleckio, ši laikinoji komisija atsirado dėl to, kad LRT yra kritiška valdančiajai daugumai, kokia buvo visų valdžių atžvilgiu.
„Kol kitaip nenustatyta, LRT yra skaidri organizacija. Ir toliau išliks kritiška valdančiai daugumai, jokios komisijos nedarys įtakos mūsų turiniui. Vis tiek žurnalistai dirbs savarankiškai, nepriklausomai, kad ir kaip tai nepatiktų Kultūros komiteto pirmininkui“, – pareiškė jis.
A.Širinskienė pasiūlė R.Paleckiui nesinervinti, o šis atšovė, kad tai, jog ji kelis kartus klausia to paties, rodo, kad ji pati nervinasi.
Vėliau R.Paleckis pareiškė, kad LRT komisijos ištakomis galima laikyti daugiau kaip prieš metus vykusį skandalą, kuriame minėtas R.Karbauskis ir buvusi Seimo narė Greta Kildišienė. Anot jo, tuomet R.Karbauskis dalyvavo Edmundo Jakilaičio laidoje „Dėmesio centre“, iš kurios išėjo, nacionalinio transliuotojo atstovo žodžiais, šlapias.
Vėliau žurnalistams R.Paleckis aiškino, kad ir opozicionierių Aleksejų Navalną Kremlius dėl akių persekioja ne už kritiką, o už finansus. „Ieško visokių menamų pažeidimų ir už tai jis sodinamas, ir už tai jis vaikšto po teismus. Už finansus, bet iš tikrųjų, mes gi visi suprantame, kad už kritiką. Aš nelyginu, nesakau, kad tai tapatu – tikrai ne, bet kad kiekviena valdžia turi tikslą kontroliuoti žiniasklaidą, ir ypač tą, kuri jai ranka pasiekiama, yra faktas, tai vyksta Lenkijoje, tai seniausiai įvyko Rusijoje ir Baltarusijoje, tai įvyko Vengrijoje ir tai įvyktų bet kurioje demokratinėje šalyje, jeigu politikai turėtų tam pakankamai galių, o visuomenė būtų nepakankamai aktyvi ir pilietiška. Tikiu, kad Lietuvoje taip nėra ir neatsitiks, tačiau požymiai to akivaizdžiai vyksta“, – kalbėjo LRT atstovas.
Jis pridūrė, kad Lietuvoje viešėjusi Europos transliuotojų sąjungos delegacija konstatavo, kad Lietuva yra pirmas atvejis sąjungos istorijoje, kai parlamente sukuriama komisija aiškintis nacionalinio transliuotojo finansus, kai tai galėtų daryti begalė kitų institucijų.
„Tai yra akivaizdi politinė kontrolė“, – pridūrė jis.
Nemažoje dalyje viešųjų pirkimų dalyvauja vienas tiekėjas
A.Širinskienė komisijos posėdyje iškėlė klausimą, kad net 62 proc. LRT viešųjų pirkimų perkama iš vieno tiekėjo, ji klausė, kas buvo padaryta, kad tiekėjų padaugėtų.
R.Paleckis teigė, kad tai klausimas ne jam, jis tik pasirašo sutartis dėl laidų, tačiau viešųjų pirkimų neorganizuoja.
Po posėdžio LRT išplatino pranešimą spaudai, kuriame teigė, jog 2016-2017 m. iš viso įvykdyta 50 atvirų konkursų. Iš jų 21 konkurse buvo gauta po vieną pasiūlymą, o tai sudaro 42 proc. nuo visų nurodytu laikotarpiu vykdytų atvirų konkursų.
„Tiekėjų aktyvumas teikiant pasiūlymus nėra didelis dalyje LRT skelbtų atvirų konkursų galimai dėl to, kad įsigyjamos paslaugos ar prekės yra labai specifinės, pavyzdžiui, televizijos ir radijo sistemos, kurias Lietuvoje diegti ir aptarnauti turi tik labai ribotas kiekis tiekėjų. Pvz. „LRVAB vystymo ir palaikymo paslaugų pirkimas“ ar „Radijo automatizacijos programinės įrangos palaikymo paslaugų pirkimas“. Tai radijams skirtos sistemos, kurias Lietuvoje turi tik LRT, tad natūralu, kad ir tiekėjų skaičius joms aptarnauti yra ribotas. „Tinklelio planavimo programinė įranga“ – tai specifinė įranga, skirta televizijos tinklelio planavimui, kurios diegimų Lietuvoje be LRT buvo tik vienas. Apskritai tokių sistemų diegimai Lietuvoje dažnu atveju yra vienkartiniai, tad konkursuose šių sistemų aptarnavimui dalyvauja tik tie tiekėjai, kurie atstovauja gamintojui ir jas jau yra įdiegę LRT“, – teigiama pranešime.
R.Paleckis: dėl kainų vyksta derybos
R.Paleckis aiškino, kad dėl laidų kainų vyksta derybos ir stengiamasi sumažinti kainas, o nemažai atvejų tai pavyksta padaryti.
LRT atstovo žodžiais, noras mažiausiomis sąnaudomis gauti geriausią rezultatą užprogramuotas visuose už tai atsakinguose LRT darbuotojuose.
Jis siūlė komisijai pasidomėti rinkos kainomis, o tai būtų galima padaryti paprašius kainų iš komercinių televizijų ir jas palyginus su sumomis, kurios išleidžiamos laidų kūrimui ar jų pirkimui iš prodiuserinių kompanijų.
„Mes įvairiais būdais gauname tą informaciją (apie kainas kitose televizijose – aut.) ir spaudžiame prodiuserius, kad jie mums darytų už tiek, kiek kainuoja, o ne už tiek, kiek jie norėtų. Mes patys save tikriname, mus tikrina išorės institucijos, ir kažkokių nukrypimų nebuvo fiksuota“, – teigė jis.
Klausiamas, kada LRT Tarybos posėdžiai ir vėl bus transliuojami dėl skaidrumo, R.Paleckis atsakė, jog viliasi, kad Kaimo reikalų komiteto posėdžių turinys taip pat taps viešas, turėdamas omenyje tai, kad Seimas buvo žurnalistams neleidęs viešai susipažinti su atviro posėdžio turiniu.
„Tarybos posėdžiai vieši, galite ir jūs ateiti, gaila, kad neatėjote“, – sakė jis. Po kiekvieno posėdžio, anot jo, išplatinamas pranešimas spaudai, o kai LRT Taryba nuspręs vėl transliuoti posėdžius, jie bus transliuojami.
Kitą savaitę laikinosios komisijos posėdis nevyks, nes komisija gavo dar vieną porciją dokumentų ir ketina į juos gilintis.
Į užduotus klausimus didžioji dalis institucijų jau atsakė. Anot A.Nekrošiaus, pavyzdžiui, STT atsakyme teigė, jog LRT viešieji pirkimai galėtų vykti skaidriau ir tarnyba žino, kaip juos padaryti skaidresnius.
„Todėl kviesimės ir jų atstovus ir klausime, ką jie turėjo galvoje“, – teigė komisijos pirmininkas.
Kreipėsi į Konstitucinį Teismą
Komisiją LRT finansams tirti Seimas sudarė baigdamas rudens sesiją. Jos iniciatoriai „valstiečiai“ teigia, kad komisija padės išsiaiškinti, ar nacionalinis transliuotojas tinkamai leidžia biudžeto lėšas. Komisijai pavesta nustatyti, ar LRT iš prodiuserių perkamos paslaugos atitinka rinkos kainas, nagrinės viešuosius pirkimus, vadovybės struktūrą, jos atitikimą europinei praktikai ir t. t.
Seimas yra nurodęs tyrimą baigti iki birželio 1-osios. Grupė parlamentarų yra kreipęsi į Konstitucinį Teismą, kad šis įvertintų, ar tokios tyrimo komisijos sudarymas nepažeidžia Konstitucijoje įtvirtintos teisės laisvai reikšti įsitikinimus, ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.
