Tai rodo lūžį politinio elito požiūryje į seksualinių mažumų teises – prieš 2012 metų Seimo rinkimus iš didžiųjų partijų už gėjų partnerystės įteisinimą pasisakė vienintelis Liberalų sąjūdis.
Politikai rinkimų kampanijos metu neakcentuoja LGBTI (lesbietės, gėjai, biseksualai, transseksualai, interseksualai) teisių, bet sulaukė klausimų šia tema diskusijose su miestų jaunimu.
Pernai atlikta Eurobarometro apklausa rodo, kad tos pačios lyties asmenų santuokų įteisinimui Lietuvoje pritaria ketvirtadalis gyventojų.
„Politikai nepradės kalbėti apie tai, kas nėra labai svarbu žmonėms. Lietuva žmogaus teisių klausimais yra pakankamai konservatyvi valstybė“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Mažvydas Jastramskis.
Pernai atlikta Eurobarometro apklausa rodo, kad tos pačios lyties asmenų santuokų įteisinimui Lietuvoje pritaria ketvirtadalis gyventojų. Paskutinių kelių metų tyrimai liudija, jog ši dalis nuosekliai auga.
Be Lietuvos, homoseksualų santykių nėra įteisinusios dar penkios Europos Sąjungos (ES) šalys, tarp jų – kaimyninės Lenkija ir Latvija. Iš likusių 23-ų valstybių maždaug pusė leidžia homoseksualams tuoktis, kita pusė – tik sudaryti partnerystę.
Partnerystei – taip, įvaikinimui – ne
Šiuo metu Lietuvoje įteisinti santykius galima tik susituokus – partnerystės negali sudaryti nei tos pačios, nei skirtingos lyties asmenys.
Partnerystės šalininkai sako, kad nesusituokę partneriai diskriminuojami, nes neturi teisės į paveldėjimą, automatiškai negali gauti informacijos apie į nelaimę patekusio partnerio sveikatą, atstovauti vienas kitam teismo procese. Partnerystės kritikai teigia nuogąstaujantys, kad įstatymiškai apibrėžus partnerystę, bus sumenkinta santuokos reikšmė, ir tai gali tapti pirmuoju žingsniu artėjant link leidimo įsivaikinti homoseksualams.
Dabartinė kairiųjų Vyriausybė siūlė partnerystę įteisinti tik tarp vyro ir moters, tačiau projektas Seimui taip ir nebuvo pateiktas. Socialdemokratų lyderis premjeras Algirdas Butkevičius viešai yra pasisakęs prieš homoseksualų partnerystę.
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis užima liberalesnę poziciją – jis siūlo leisti partnerystę tos pačios lyties asmenims. Tiesa, kol kas neaišku, kaip jam sektųsi įtikinti savo frakcijos Seime narius, nes kai kurie partijos senbuviai viešai atsiribojo nuo pirmininko pozicijos.
„Esu viešai išreiškęs savo asmeninę poziciją – pritariu civilinės partnerystės įteisinimui, nepriklausomai nuo ją sudarančių lyties“, – BNS sakė G.Landsbergis.
Tradiciškai paramą homoseksualų partnerystei išsako liberalai. Anot Liberalų sąjūdžio sąrašo lyderio Eugenijaus Gentvilo, po 26-erių nepriklausomybės metų Lietuvai reikia „sekti pasaulį ir suteikti galimybes žmonėms gyventi ne reguliuojant jų gyvenimą, o jiems patiems priimant sprendimus“.
Kategoriškai prieš pasisakė du politikai – Lietuvos lenkų atstovė Rita Tamašunienė bei „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis.
Kalbėdami su BNS, paramą tos pačios lyties asmenų partnerystei išsakė ir „darbietis“ Kęstutis Daukšys, Antikorupcinės koalicijos sąrašo lyderis Naglis Puteikis, „valstiečių“ atstovas Saulius Skvernelis.
Kategoriškai prieš pasisakė du politikai – Lietuvos lenkų atstovė Rita Tamašunienė bei „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis.
„Pritariu partnerystės įteisinimui, tiek tarp vyro ir moters, tiek tarp tos pačios lyties asmenų, bet kategoriškai prieš įvaikinimą tos pačios lyties porų“, – BNS sakė N.Puteikis.
K.Daukšys svarstė, kad „juridiškai jie (homoseksualai) turėtų turėti galimybę kokiu nors būdu įtvirtinti savo bendravimą, kad būtų aiškūs paveldėjimo dalykai, išsiskyrimo atveju, kad būtų turto dalybos“, bet sakė nepritariantis homoseksualių asmenų santuokai. „Tam tikra apimtimi partnerystė galėtų būti įteisinta, kiek susiję bendro turto valdymu ir panašiai, be įvaikinimo ir visų kitų dalykų“, – kalbėjo K.Daukšys.
S.Skvernelis teigė, kad valstybė negali įsakinėti, kaip žmonėms gyventi. „Jei gyvena toks pačios lyties asmenys, jų teisiniai santykiai turi būti sureguliuoti Civilinio kodekso. Jei jie nori gyventi, tegu gyvena, bet jie turi turėti tam tikras teises, kurios numatytos kiekvienam piliečiui – paveldėjimo teisė, kai atsitinka nelaimė, informacijos teikimas iš gydymo įstaigų, taip pat toks subtilus dalykas kaip baudžiamajame procese įtvirtinta teisė neliudyti prieš sau artimą asmenį“, – apie partnerystės įteisinimą BNS sakė S.Skvernelis.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos sąrašo lyderė R.Tamašunienė sako, kad jų partija – už krikščionišką tradicinę šeimą, panašios pozicijos laikosi ir R.Žemaitaitis.
„Žmonės, pasirinkę kitokią gyvenimo formą, sugyvenimo formą, taip pat turi prisiimti atsakomybę ir jausti, kokios pasekmės gali būti. Be to, tai atveria duris visai nereikalingam dalykui kaip vienos lyties partnerystei. Mes esame prieš, negalime leisti sau dar labiau mažinti savo gyventojų skaičių, o reikia paremti tradicinę gražią šeimą, ir visą politiką ir valstybės dėmesį nukreipti į šeimos stiprinimą“, – BNS sakė R.Tamašunienė.
„Tvarkiečių“ sąrašo lyderis sako kategoriškai esantis prieš partnerystę tiek tarp vyro ir moters, tiek tarp tos pačios lyties asmenų. „Manau, mes turime išsaugoti tai, kas yra vertybė, o ne tai, kas populiaru, nes jei pažiūrėtume, didžiosios valstybės prieš tūkstantį metų griuvo, viena iš priežasčių - homoseksualų santykių įteisinimas, laisvas elgesys ir leidimas tai propaguoti“, – BNS sakė R.Žemaitaitis.
Dėl abortų ir pavardžių nuomonės skiriasi
Dar viena tema, dėl kurios daugelį metų Seime laužomos ietys – abortų draudimas. Lietuvoje šiuo metu leidžiama iki 12 nėštumo savaitės nutraukti nėštumą be papildomų sąlygų.
Sekdami kaimyninės Lenkijos pavyzdžiu, Lietuvos lenkų politikai siūlo uždrausti abortus, išskyrus išžaginimo atvejį arba kai kyla pavojus nėščiosios sveikatai.
BNS sąrašų lyderių apklausoje tokius siūlymus parėmė vienintelis „darbiečių“ atstovas Kęstutis Daukšys. Kiti politikai akcentavo, kad draudimai problemos neišspręs, o daugiau dėmesio reikia skirti švietimu ir skurdo mažinimui.
Sąrašų lyderių apklausa neleidžia tiksliai prognozuoti, ar naujasis Seimas įteisins originalią pavardžių rašybą dokumentuose, naudojant nelietuviškas w, q ir x raides, ar paliks šią situaciją toliau spręsti teismams.
Šiuo atveju vienoje pusėje „už“ stoja A.Butkevičius, R.Tamašunienė, R.Žemaitaitis, E.Gentvilas, bet K.Daukšys, S.Skvernelis ir N.Puteikis siūlo pavardę originalia rašyba leisti tik papildomame paso puslapyje.
G.Landsbergis sako neprieštaraujantis „w“, „q“ ir „x“ įteisinimui, bet kartu priduria, jog būtina paisyti griežtų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadų.
Lietuvos įstatymai numato, kad piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Seime ne kartą svarstyta liberalizuoti šią tvarką, bet galutinio sprendimo nepriimta iki šiol. Pastaraisiais metais keli asmenys įgijo teisę į „w“ raidę asmens dokumente, laimėję bylas teismuose.
