Politikos ekspertai sako, kad svarbiausiais gynybos klausimais Lietuvos politikoje yra konsensusas, todėl rinkimų kampanijoje jie neužėmė daug vietos.
„Kai yra konsensusas, tai automatiškai iškrenta iš politinės konkurencijos lauko, nes politiniai klausimai turėtų perskirti tam tikras idėjas, alternatyvas“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius Mažvydas Jastramskis.
Nors po Krymo aneksijos 2014 metais išaugęs Rusijos karinis aktyvumas Baltijos jūros regione pastaraisiais metais sumažėjo, ji toliau tęsia neplaninius kovinės parengties patikrinimus. Lietuvos žvalgyba teigia, kad tokio pobūdžio pratybos leistų Rusijai per 1–2 paras sutelkti pajėgumus, kurių pakaktų pradėti karą prieš Baltijos valstybes.
Gynybai – du procentai
Rusijos veiksmai Ukrainoje ir didesnis aktyvumas Baltijos jūros regione paskatino dabartinę Lietuvos Vyriausybę daugiau nei pusantro karto padidinti finansavimą gynybai. Šiais metais Lietuva krašto apsaugai skyrė 575 mln. eurų arba 1,49 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir taip pateko į NATO geriausiai gynybą finansuojančių šalių dešimtuką.
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai pasisako už tai, kad finansavimas krašto apsaugai NATO numatytą 2 proc. BVP rodiklį pasiektų 2018 metais, ir neatmeta, kad ateityje gynybos biudžetas galėtų dar augti.
„Pirmiausia po visų „auksinių šakučių“ skandalų reikia susigrąžinti pasitikėjimą kariuomene, o tada mes galime pradėti kalbėti apie tai, kas toliau po tų dviejų procentų. Mes esame pasiruošę tokią diskusiją pradėti, todėl kad gynyba, nacionalinis saugumas mums yra nepaprastai svarbūs“, – BNS sakė konservatorių sąrašo lyderis Seimo rinkimų daugiamandatėje apygardoje Gabrielius Landsbergis.
Socialdemokratai ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga taip pat siūlo 2 proc. nuo BVP gynybos finansavimą pasiekti 2018 metais, o Darbo partija, „Tvarka ir teisingumas“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga ir Liberalų sąjūdis numato tokį rodiklį pasiekti 2020-aisiais.
Liberalų sąrašo lyderis Eugenijus Gentvilas stebisi užmojais spartinti gynybos finansavimą.
„2020 metai yra partijų susitarimas. Nieko neatsitiko po to susitarimo pasirašymo, kad staiga reikėtų ankstinti. Atsitiks, tai per pusę metų teks padidinti“, – teigė liberalas.
Lenkų rinkimų akcijos sąrašo lyderė Rita Tamašunienė siūlo augant gynybos finansavimui mažiau sudėtingą karinę techniką gaminti Lietuvoje.
Antikorupcinės Kristupo Krivicko ir Naglio Puteikio koalicijos sąrašo lyderis N.Puteikis nenurodė tikslios datos, kada finansavimas gynybai turi pasiekti 2 proc. BVP.
„Toks finansavimas galės būti tik tada, kai Lietuvoje korupcijos lygis bus kaip Švedijoje, bus panaikinta Seimo narių teisinė neliečiamybė ir Eligijus Masiulis sės į kalėjimą, nes kitaip viską išvogs“, – BNS sakė N.Puteikis.
Siūlo visuotinį šaukimą
Lietuva 2014 metais grąžino šaukimą į Lietuvos kariuomenę.
Pasak šaukimo rėmėjų, tai yra geras būdas užpildyti trūkstamas vietas kariuomenės daliniuose, sparčiai didinti rezervą ir skatinti jaunuolių pilietiškumą. Kritikai teigia, kad privalomoji tarnyba prieštarauja asmens pasirinkimo laisvei, gali prieštarauti šaukiamojo įsitikinimams ir paskatinti socialinę nelygybę, nes dalis visuomenės į kariuomenę nebūna pašaukta. Be to, ne savo noru kariuomenėje tarnaujantys šauktiniai gali būti mažiau motyvuoti nei kariai profesionalai.
Krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas yra profesionalų sudarytos kariuomenės rėmėjas, bet galiausiai pritarė daliniam šauktinių grąžinimui.
Nors dauguma šalių šaukimą į kariuomenę panaikino dar praeitame amžiuje, nerimas dėl Rusijos grėsmės paskatino privalomąją karo tarnybą grąžinti Švediją, diskusijos apie tai vyko ir Latvijoje.
Lietuvos Seimas yra nusprendęs ateinančius penkerius metus į kariuomenę šaukti apie 3,5 – 4 tūkst. jaunuolių, tačiau dėl karių skaičiaus Lietuvoje parlamentas sprendžia kiekvienais metais.
Iki šiol daugiausiai šauktinių į kariuomenę ateidavo savanoriškai. Siekdami išlaikyti šį savanorystės principą, socialdemokratai siūlo palikti panašius šauktinių skaičius.
„Mes iš principo galvojame tęsti tą savanorystės principą ir aš manau, kad 3 – 3,5 tūkst. šauktinių yra tas skaičius, kuris yra realistinis, kad mes galėtume tinkamai ruošti karius“, – sakė J.Olekas.
„Valstiečių“ sąrašo lyderis Saulius Skvernelis tvirtina, kad į kariuomenę turėtų pirmiausia būti šaukiami aukštojoje mokykloje nesimokantys ir niekur nedirbantys jaunuoliai.
Savo ruožtu Darbo partija pasisako už visuotinį šaukimą jaunuoliams po to, kai jie įgyja vidurinį išsilavinimą.
„Visi Lietuvos vyrai po mokyklos turi tarnauti Lietuvos kariuomenėje, jeigu sveikata jiems leidžia. Po to jie galėtų gauti įvairias lengvatas studijose ir darbe valstybės institucijose“, – sakė „darbiečių“ sąrašo lyderis Kęstutis Daukšys.
Už visuotinį šaukimą taip pat pasisako ir Antikorupcinė K.Krivicko ir N.Puteikio koalicija bei konservatoriai. Savo ruožtu liberalai teigia, kad šaukimas reikalingas, kol nepasikeis geopolitinė situacija.
Lenkų rinkimų akcija bei „Tvarka ir teisingumas“ teigia, kad šaukimas į kariuomenę reikalingas tol, kol jų pagrindu nesusiformuos reikiama profesionalų kariuomenė.
„Tvarkiečių“ sąrašo lyderis Remigijus Žemaitaitis sakė, jog į kariuomenę sutrumpintai trijų mėnesių privalomai tarnybai turi būti šaukiamos ir merginos.
„Jos turi įgyti bendrą supratimą taip pat, juolab, kad kariuomenei reikia tų pačių ir seselių, ir sekretorių, ir administratorių“, – kalbėjo R.Žemaitaitis.
Seimo rinkimai vyks ateinantį sekmadienį.
