Vieni parlamentarų naudojami instrumentai realiai prisideda prie galutinio tikslo – teisės aktų ir Parlamento pozicijos formulavimo, kiti – tik skaičiukai nieko nepasakančioje statistikoje.
Parlamente naudojamus instrumentus galima skirstyti pagal rūšį: į pasisakymus, deklaracijas, klausimus, pataisas. Tačiau galima ir pagal tai, kiek darbo ir pastangų į juos reikia įdėti.
Rimti instrumentai
Pranešimai. Frakcijos nuomonę kiekvienu svarstomu klausimu formuoja vadinamieji pranešėjai. Šie politikai labiausiai įsigilina į svarstomą dokumentą, išnagrinėja įvairias alternatyvas ir teikia pasiūlymus.
Visi Parlamente svarstomi klausimai išdalinami frakcijoms, dažniausiai pagal jų dydį. Klausimą gavusi frakcija paskiria pranešėją klausimą svarstančiame komitete, likusios frakcijos – vadinamuosius „šešėlinius pranešėjus“. Kiti komitetai pagal tokią pačią tvarką gali rengti neprivalomas nuomones. Pagrindinis pranešėjas, nors labiausiai suinteresuotas savo frakcijos pozicijos palaikymu, siekia kompromiso ir su kolegomis iš kitų frakcijų. Tokiu būdu, pasiekus platesnį frakcijų sutarimą, paprasčiau priimti galutinį dokumentą.
Taigi tapimas pranešėju EP nariui suteikia didžiausią galimybę padaryti poveikį galutinei EP pozicijai.
Taigi tapimas pranešėju EP nariui suteikia didžiausią galimybę padaryti poveikį galutinei EP pozicijai. Į šią visų trokštamą poziciją frakcijos stengiasi paskirti aktyvius, su kolegomis gebančius bendrauti, konkrečią sritį ir ES politiką gerai išmanančius politikus.
Pasisakymai žodžiu plenarinėje sesijoje. Parlamento plenarinės sesijos metu kiekvienam į darbotvarkę įtrauktam klausimui skiriamas ribotas laiko limitas debatams.
Šis laikas paskirstomas frakcijoms proporcingai jų dydžiui, o frakcijos joms skirtą limitą išdalina nariams. Daugiausiai laiko skiriama EP nariams, rengusiems nagrinėjamą klausimą plenarinei sesijai (pranešimų rengėjams ar šešėliniams pranešėjams, rezoliucijų autoriams), o kitiems parlamentarams išdalinamos likusios minutės (dažniausiai – nuo 1 iki 2 minučių). Ši kalbų rūšis – „prestižiškiausia“, daugumoje frakcijų kiekvieną tokią minutę reikia „užsidirbti“, būnant aktyviam komitetų darbe ir nepraleidžiant svarbių balsavimų.
Jei klausimas plenarinės sesijos metu svarstomas vėlai (sesija gali užtrukti ir iki 11 valandos vakaro) ir yra specifinis (tarkime, susijęs su mokslo tyrimais arba vidaus vandenų transportu), parlamentaras neretai savo kalbą sako apytuštei salei: posėdžio pirmininkui, keliolikai kolegų, laukiančių savo eilės pasisakyti, tačiau, žinoma, visų pirma – vaizdo kameroms ir savo rinkėjams.
Klausimai žodžiu. Kontroliuodami Europos Komisiją ir kitas ES institucijas, EP nariai jiems rengia kasmėnesinę „Vyriausybės valandą“. Čia klausimus gali užduoti tik frakcijos, komitetai ar ne mažiau kaip 38 EP nariai. Pavardė prie tokio klausimo ne visuomet reiškia, jog EP narys pats ir formulavo klausimą – jis galėjo tik savo parašu paremti šį klausimą. Tačiau nario pakvietimas prisidėti rodo jo įtaką Parlamente.
EP nariai gali siūlyti Parlamentui priimti rezoliucijas raštu svarbiais politiniais klausimais (taip atspindima oficiali viso Parlamento pozicija). Joms galioja tos pačios taisyklės kaip ir klausimams – frakcijos, komiteto ar ne mažiau nei 38 narių palaikymas. Taigi ir čia parlamentaro pavardė reiškia ne tiek bendraautorystę, kiek jo įtaką ir kolegų pasitikėjimą juo.
Statistinė „dūmų uždanga“
Pataisos. Jomis siekiama tobulinti Parlamento poziciją. Ar tai pavyks padaryti, priklauso ne tik nuo pataisos kokybės, bet ir nuo kolegų palaikymo pataisai ir jos autoriui. Čia parlamentarui daug darbo įdėti nereikia (nebent jis būtų paskirtas klausimo pranešėju): neretai siūlomos tik redakcinio pobūdžio pataisos (pavyzdžiui, pakeisti vieną neesminį žodį) ar net dubliuojamos kolegų jau pateiktos pataisos.
Kiti pasisakymai plenarinėje sesijoje ir „pasisakymai raštu“. Kiekvienos sesijos pradžioje, kai į Strasbūrą atvykę vos keli parlamentarai, skiriamas laikas politikų pasisakymams jiems svarbiais klausimais (taip vadinami „vienos minutės pasisakymai“).
Jų tema neribojama, taigi pasisakymų galima išgirsti įvairių: nuo grėsmės voverėms iki mirties bausmės panaikinimo. Lietuvoje rinkti EP nariai šia galimybe naudojasi retai: pvz., V.Tomaševskis yra kalbėjęs apie lenkų mažumų teisių pažeidimus Lietuvoje.
Pats įdomiausias pasisakymų Europos Parlamente žanras yra vadinamieji pasisakymai dėl balsavimo motyvų, kuomet parlamentaras gali paaiškinti, kodėl jis konkrečiu klausimu balsavo vienaip ar kitaip.
Paprastai jie sakomi iškart pasibaigus balsavimams, sparčiai prieš pietų pertrauką tuštėjančiai salei. EP nariams taip pat buvo suteikta galimybė savo paaiškinimą į stenogramą įrašyti raštu. Tokie įrašai statistikoje vis tiek vertinami kaip „kalbos“, kuo mielai piktnaudžiauja daugelis EP narių.
Beveik visada parlamentarų padėjėjai ar stažuotojai, gavę tokią užduotį, tiesiog nurašo vieną ar du sakinius nuo dokumento aiškinamojo rašto. Kartais, kai patingi net tai padaryti, įrašas stenogramoje atrodo taip: „Palaikau šį pasiūlymą“ (autorius – V.Uspaskichas, kurio visi pasisakymai šioje kadencijoje – tik raštu).
Kai kuriuos parlamentarų naudojamus instrumentus yra sunku įvertinti statistiškai.
Paradoksalu tai, kad Parlamentui priėmus tokią praktiką ribojantį dokumentą, net keturi lietuviai į stenogramą šiam dokumentui pritariančius savo „pasisakymus po balsavimo“ taip pat nurašė nuo dokumento aiškinamojo rašto.
Sunkiai įvertinama
Kai kuriuos parlamentarų naudojamus instrumentus yra sunku įvertinti statistiškai. Tai ne tik parlamentarų organizuojami renginiai, remiami rinkėjų vizitai į Briuselį ar Strasbūrą ir kita veikla Lietuvoje, tačiau ir pasisakymai komitetų bei frakcijų posėdžiuose. Būtent pastarieji neretai atspindi tikrąjį parlamentarų darbą.
Taip pat sudėtinga įvertinti parlamentarų darbo (kalbų, pataisų) kokybę ir vertę. Dokumentas Parlamente gyvena ilgą gyvenimą, neretai dėl jo teksto deramasi net kelis kartus, todėl labai sunku nustatyti, ar konkreti pataisa atsidūrė galutiniame tekste. O kiekvienas kalbų vertinimas bus subjektyvus ir atspindės būtent vertintojui svarbius dalykus (pvz., net ir Rolando Pakso pasisakymas, jog Lietuvai neturi būti leista įsivesti euro, jo rinkėjams gali atrodyti labai vertingas).
|
| Pasisakymai įrašyti į stenogramas | Rengti pranešimai* | ||||
|
| Žodžiu plenarinėje sesijoje | Raštu po balsavimo | Pagrindinis pranešėjas | Šešėlinis pranešėjas | Pagrindinės nuomonės rengėjas | Šešėlinis nuomonės rengėjas |
| Laima Liucija Andrikienė**
| 63 | 108 | 1 | 3 | 1 | 6 |
| Petras Auštrevičius | 136 | 101 | 5 | 10 | 2 | 8 |
| Zigmantas Balčytis
| 36 | 901 | 1 | 11 | 4 | 7 |
| Vilija Blinkevičiūtė
| 63 | 997 | 1 | 6 | 6 | 16 |
| Gabrielius Landsbergis**
| 17 | 70 | 5 | 1 | ||
| Antanas Guoga
| 28 | 611 | 5 | 9 | ||
| Valentinas Mazuronis | 18 | 287 | 6 | |||
| Rolandas Paksas | 72 | 338 | 2 | 40 | 14 | |
| Bronis Ropė | 120 | 444 | 19 | 2 | 28 | |
| Algirdas Saudargas | 7 | 35 | 1 | 3 | 3 | |
| Valdemaras Tomaševski | 4 | 125 | ||||
| Viktoras Uspaskichas | 0 | 234 | 1 | 5 | 13 | |
*Čia įtraukti visi pranešimai: ir tie, kuriais keičiami ES teisės aktai, ir neprivalomo pobūdžio dokumentai.
** Laima Andrikienė 2016 m. gegužės 30 dieną pakeitė Gabrielių Landsbergį.
Lentelėje pateikiama EP informacija.
Jonas Urbanavičius šiuo metu kaip nepriklausomas ekspertas Europos Komisijos užsakymu vertina, kaip Lietuva į savo teisę perkėlė kai kurias ES direktyvas. 2014-2018 m. jis dirbo Kauno Technologijos universitete. 2004-2007 m. ir 2009-2014 m. dirbo EP narių nuo TS-LKD V.Landsbergio, R.Morkūnaitės-Mikulėnienės biuruose, taip pat 2007-2009 m. TS-LKD atstovo Seime A.Ažubalio biure.
