Kas įtakingiausias?
Briuselyje įsikūręs ES institucijų veiklą nagrinėjantis portalas VoteWatch vertina Europos Parlamento narių įtaką, remdamasis tokiais kriterijais kaip parlamentaro užimamos pozicijos ir jų svarba Europos Parlamento struktūrose (komitetuose, frakcijose, delegacijose), darbas priimant teisės aktus, politinė įtaka nacionalinėje politikoje. Vertinant atsižvelgiama ir į atskirų frakcijų, komitetų bei rengiamų teisės aktų politinį svorį ir svarbą.
Pagal šį reitingą įtakingiausi, žinoma, Europos Parlamento vadovai – pirmininkas Antonio Tajani, didžiausių frakcijų ir svarbiausių komitetų vadovai. Iš Lietuvos kaimynų įtakingiausias – buvęs Lenkijos premjeras ir buvęs EP pirmininkas, o dabar – Pramonės komiteto pirmininkas Jerzy Buzekas. Pakankamai aukštą poziciją užėmė ir latvis Krišjanis Karinšas, iki grįžimo vadovauti Latvijos Vyriausybei užėmęs Europos liaudies partijos frakcijos koordinatoriaus Energetikos komitete pareigas.
Vertinant pagal šią metodiką, Lietuvos parlamentarai, deja, atrodo apgailėtinai – įtakingiausiųjų šimtuke jų nėra
Vertinant pagal šią metodiką, Lietuvos parlamentarai, deja, atrodo apgailėtinai – įtakingiausiųjų šimtuke jų nėra. Žinoma, galime guostis, kad Lietuva – maža valstybė. Tačiau net ir atsižvelgiant į Lietuvos dydį, mūsų politikų vidutinis įtakos vertinimas – tarp žemiausių (kartu su Graikijos, Jungtinės Karalystės ir Kipro atstovais).
Aukščiausiai iš Lietuvių šiame reitinge vertinami V.Blinkevičiūtė, vadovaujanti sąlyginai neįtakingam Lyčių lygybės ir moterų teisių komitetui, P.Auštrevičius, vadovaujantis delegacijai ryšiams su Afganistanu, koordinuojantis savo frakcijos pozicijas Žmogaus teisių pakomitetyje bei prisidėjęs prie daugelio svarbių pranešimų rengimo, ir R.Paksas, net 15 kartų tapęs „šešėliniu pranešėju“ ir ilgai ėjęs „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininko pareigas.
Kas matomiausias?
Dar vienas Briuselyje įsikūręs portalas Mepranking.eu daugiau dėmesio skiria viešai matomoms (ir suskaičiuojamoms) politikų veikloms: kalboms plenarinių posėdžių metu, oficialiai Europos Komisijai ir Tarybai užduodamiems klausimams, dalyvavimo posėdžiuose aktyvumui ir netgi aktyvumui tviteryje. Vertinant pagal šią metodiką, lyderiai tie patys: V.Blinkevičiūtė, P.Auštrevičius ir R.Paksas.
Prieš maždaug 5 metus EP narė L.Andrikienė pasiūlė savo vertinimo metodiką, pagal kurią didžiausią vertę suteikė parengtiems pranešimams, nuomonėms ir rezoliucijoms. Pagal šią metodiką ji pati tapo neabejotina reitingo lydere. Visgi, pabandžius pagal minėtą tyrimą įvertinti dabartinės kadencijos EP narius, pirmose vietose – ir vėl V.Blinkevičiūtė ir P.Auštrevičius.
Štai 2016 metais interneto portalas Politico.eu įtraukė Antaną Guogą į tų metų „svarbiausių europiečių“ Top-28.
Kartais Europos Parlamento narių darbą vertina ir įvairios organizacijos. Štai 2016 metais interneto portalas Politico.eu įtraukė Antaną Guogą į tų metų „svarbiausių europiečių“ Top-28. 2018 metais įtakinga verslo organizacija įvertino Petrą Auštrevičių ir Laimą Andrikienę kaip svarbiausius tų metų EP narius, dirbusius atitinkamai užsienio politikos ir tarptautinės prekybos srityse. Deja, nėra žinoma nei vieno šių tyrimų metodika, taigi sunku įvertinti, kiek jie objektyvūs.
Visuomenės įvertinimas
2017 m. Viduryje Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko gyventojų apklausą, prašydamas 10 balų skalėje įvertinti Lietuvoje išrinktų Europos Parlamento narių darbą. Šio vertinimo viršuje – V.Blinkevičiūtė ir P.Auštrevičius, apačioje – V.Uspaskich ir V.Tomaševski.
Bendras vaizdas
Norint pamatyti tikrąjį Europos Parlamento narių darbo vaizdą, galima pabandyti sujungti visus kriterijus: įtakos bei darbų įvertinimą, matomumą ir iš kitų organizacijų gautus apdovanojimus. Taigi į galutinį vertinimą įtraukime EP narių Parlamente ir Lietuvoje užimamus postus bei tų postų svarbą, o taip pat konkrečius atliktus darbus – dalyvavimą rengiant pranešimus ar nuomones, pataisas, kalbas, klausimus, deklaracijas.
Taip pat reikia atsižvelgti ir į tai, kiek parlamentarų darbas susijęs su temomis, aktualiomis Lietuvai bei Europos Sąjungai. Nauda Europos Sąjungai apskaičiuojama pagal rengtų dokumentų svarbą visos ES raidai, o svarba Lietuvai – atsižvelgiant į oficialiai patvirtintus Lietuvos politikos prioritetus.
Būtent dėl šių kriterijų beveik visi Lietuvos parlamentarai gauna papildomų balų už dokumentus, susijusius su ES Rytų partneryste, taip pat Lietuvai aktualiais klausimais – energetika, žemės ūkiu, socialine atskirtimi. Be to, papildomai įvertinti parlamentarai, užimantys pareigas delegacijose ryšiams su Lietuvai svarbiais regionais: A.Guoga ir V.Tomaševskis, esantys EP delegacijų su Pietų Kaukazu ir Baltarusija vicepirmininkais.
Vertinant parlamentarų matomumą socialinėje erdvėje, turėtume vertinti jų aktyvumą Facebook, o ne Twitter tinkle.
Aukštesniais balais derėtų vertinti pasisakymus žodžiu plenarinės sesijos darbotvarkės klausimais, ypač išskiriant kalbas, parlamentarų sakytas pristatant parengtus dokumentus.
Vertinant parlamentarų matomumą socialinėje erdvėje, turėtume vertinti jų aktyvumą Facebook, o ne Twitter tinkle. Taigi sekėjų skaičius, bendras žinučių skaičius ir europinės darbotvarkės kiekis jose lemia, jog pagal šį rodiklį neabejotinas lyderis yra A.Guoga (nors pusė jo žinučių nesusiję su tiesiogine EP nario veikla, o skirtos asmeniniams reikalams – šeimai, krepšiniui, verslams). Galų gale papildomi balai pridėti L.Andrikienei, P.Auštrevičiui ir A.Guogai, gavusiems įvairius „metų parlamentarų“ apdovanojimus.
Atskirai reikėtų paminėti Gabrielių Landsbergį. Nors mažiau nei po pusės kadencijos grįžo į nacionalinę politiką, per nepilnus dvejus metus jo atlikti darbai (buvo kelių itin svarbių klausimų pranešėjas) leido jam įsitvirtinti lentelės viršuje.
Žinoma, šis vertinimas – subjektyvi autoriaus nuomonė, paremta darbo ES institucijose patirtimi ir tyrimais šioje srityje. Vis tik vertinant pagal bet kurią metodiką, neabejotini šios Europos Parlamento kadencijos lyderiai tarp lietuvių – Petras Auštrevičius ir Vilija Blinkevičiūtė.
| Votewach vertinimas | MEPranking vertinimas | L.Andrikienės metodika | „Vilmorus“ 2017 m. apklausa | Vertinimas pagal įvairius kriterijus | ||||||
| Balai | Vieta | Balai | Vieta | Balai | Vieta | Balai | Vieta | Balai | Vieta | |
| Laima Liucija Andrikienė* | 13 | 8 | 8,6 | 9 | 6950 | 8 | 4,57 | 6 | 30,27 | 5 |
| Petras Auštrevičius | 19,5 | 2 | 72,1 | 2 | 15730 | 2 | 5,48 | 2 | 51,21 | 1 |
| Zigmantas Balčytis | 13,5 | 6-7 | 22,45 | 5 | 11970 | 3 | 4,9 | 4 | 21,63 | 7 |
| Vilija Blinkevičiūtė | 21,5 | 1 | 91 | 1 | 15995 | 1 | 5,91 | 1 | 33,94 | 2 |
| Antanas Guoga | 8,5 | 10 | 11,07 | 7 | 6965 | 7 | 4,96 | 3 | 24,21 | 6 |
| Gabrielius Landsbergis* | 29 | 34,9 | 2490 | 36,07 | ||||||
| Valentinas Mazuronis | 4 | 11 | 9,5 | 8 | 9645 | 6 | 4,51 | 7 | 10,81 | 11 |
| Rolandas Paksas | 18,5 | 3 | 59,9 | 3 | 9825 | 5 | 4,18 | 9 | 30,88 | 3 |
| Bronis Ropė | 15 | 4-5 | 34,38 | 4 | 11360 | 4 | 4,26 | 8 | 30,77 | 4 |
| Algirdas Saudargas | 10,5 | 9 | 6,5 | 10 | 565 | 11 | 4,65 | 5 | 13,4 | 9 |
| Valdemaras Tomaševskis | 15 | 4-5 | 2 | 11 | 4735 | 9 | 3,2 | 11 | 19,08 | 8 |
| Viktoras Uspaskickas | 13,5 | 6-7 | 13,82 | 6 | 1960 | 10 | 3,8 | 10 | 10,92 | 10 |
Parengta autoriaus, remiantis votewatch.eu, mepranking.eu, Europos Parlamento, Facebook, politico.eu, theparliamentmagazine.com, EP narių pateikta informacija.
* Laima Andrikienė 2016 m. gegužės 30 dieną pakeitė Gabrielių Landsbergį.
Jonas Urbanavičius šiuo metu kaip nepriklausomas ekspertas Europos Komisijos užsakymu vertina, kaip Lietuva į savo teisę perkėlė kai kurias ES direktyvas. 2014-2018 m. jis dirbo Kauno Technologijos universitete. 2004-2007 m. ir 2009-2014 m. dirbo EP narių nuo TS-LKD V.Landsbergio, R.Morkūnaitės-Mikulėnienės biuruose, taip pat 2007-2009 m. TS-LKD atstovo Seime A.Ažubalio biure.
