Tarp kandidatų yra Liberalų sąjūdžio atstovas Simonas Gentvilas, žaliųjų partijos atstovas Modestas Nugaras, Centro partijos kandidatė Nina Puteikienė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė Agnė Bilotaitė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos remiamas Arvydas Vaitkus, Socialdemokratų partijos iškeltas Benediktas Petrauskas, Darbo partijos atstovas Benas Šimkus, partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatė Lina Šukytė-Korsakė.
Su visuomeniniais rinkimų komitetais 2019 metų savivaldos rinkimuose dalyvauja dabartinis miesto vadovas Vytautas Grubliauskas, lošimo namų savininkas Kazys Paulikas, Viačeslavas Titovas, kuris bus teisiamas dėl partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paniekinimo, kurstymo ir pritarimo sovietų nusikaltimams, bei Artūras Žalys.
Hegemonija gali nutrūkti
Istorikas J.Žukas 15min sakė, jog stebint uostamiestyje susidariusią situaciją kyla minčių, jog ilgametė vienos politinės srovės hegemonija gali nutrūkti. Itin rimtą iššūkį jau žinomiems politiniams veidams metė „valstiečių“ kandidatas, Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.
„Arvydas Vaitkus – žmogus, sėkmingai dirbantis uoste. Daug pasiekta, pakanka darbo ten, bet yra motyvacija, asmeninė ar kokia kita, balsų jis turėtų gauti ne vieną ir ne du“, – prognozuoja J.Žukas.
Politika besidomintys žmonės įdėmiai stebi ir svarsto, kaip rinkimų rezultatus paveiks dvidešimt metų Klaipėdą valdžiusių liberalų skilimas, dviejose barikadų pusėse atsidūrė Liberalų sąjūdį palikęs dabartinis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas bei mokytoją praaugusiu mokiniu save kartą pavadinęs Seimo narys Simonas Gentvilas.
„Lieka senieji ir naujieji, autonomiškai einantys. Tai blogina liberalų perspektyvas, nes vieni iš kitų atima balsus, o elektoratas yra tas pats. Žmonės turės rinktis, tad ponui Vaitkui šansas yra. Liberalams nelabai gera tokia tendencija, kaip bežiūrėsi. Žinoma, po rinkimų galimas susivienijimas, koalicija, gali būti, kad po rinkimų dvi liberalios stovyklos susivienys, jei A.Vaitkus nepraeis“, – svarstė J.Žukas.
Liberalams nelabai gera tokia tendencija, kaip bežiūrėsi, – sakė J.Žukas.
Rinkimų kova, mano istorikas, bus gana aštri. Nemenkų šansų dėl susiklosčiusios situacijos turi tos politinės jėgos, kurios iki šiol nepajėgdavo peržengti barjero. Tikėtina, kad aiškaus nugalėtojo gali nebūti ir po rinkimų teks ieškoti „draugų“ bei jungtis į koaliciją.
J.Žukas išskiria keturis stiprius kandidatus į mero postą – abu liberalus, valstiečių ir konservatorių deleguotus politikus.
Situacija intriguoja
Klaipėdos universiteto politologijos mokslų daktaras Saulius Šiliauskas sako, jog rinkimai Klaipėdoje niekada nebūna nuobodūs, tačiau šiemet bus dar įdomesni dėl margesnės konkurencijos. Jis prognozuoja, jog pirmajame rate pergalės niekam nepavyks užsitikrinti, mįsle lieka ir tai, kurie du kandidatai keliaus į antrąjį turą.
„Yra panašių jėgų, susiskaldžiusių tarpusavyje liberalų. Gal tai ir yra intriga, jog tikrai nėra akivaizdus faktas, jog dominuos liberalai. Ir vienas kandidatas, V.Grubliauskas, ir kitas, S.Gentvilas, siejami su liberalais.
Itin stiprus yra valstiečių kandidatas A.Vaitkus, sulaukęs rimtos paramos. Tai buvo neišnaudotas politinių jėgų rezervas. Valstiečiams tai yra galimybė parodyti, jog jie turi populiarumą ne tik regionuose, periferijoje, bet ir didmiesčiuose. Klaipėdoje jie meta rimtas jėgas ir tai vienas būdų jiems įsitvirtinti. Yra 5–6 rimtesni kandidatai. 20 metų dominuojant vienai jėgai opozicinė jėga turi akcentuoti permainų poreikį. Esminis klausimas, kiek permainų norės patys klaipėdiečiai“, – sakė S.Šiliauskas.
Valstiečiams tai yra galimybė parodyti, jog jie turi populiarumą ne tik regionuose, periferijoje, bet ir didmiesčiuose, – sakė S.Šiliauskas.
Pasak politologo, nepaisant įvairių vertinimų, kuriais skelbiama, jog Klaipėdos miestas valdomas sėkmingai, problemų, kaip ir visur, esama – apmiręs senamiestis, apie taršą vis kalbantys gyventojai, įsisenėjusi miesto ir uosto santykių sąveika.
„Problemos nesprendimas ir lėmė, kad valstiečiai rado galingą jėgą, verslo grupę, ji specifiškai susigrupavusi. Buvo nepanaudotas politinis potencialas“, – sako mokslininkas.
Tiesa, neaišku, kiek įtakos rinkėjams turės kilęs skandalas dėl A.Vaitkaus vadovaujamame Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste dirbančių įmonių vadovų dosnios finansinės paramos jo rinkimų kampanijai. A.Vaitkaus suburtame kandidatų į Klaipėdos miesto Tarybą sąraše figūruoja ir paramą skyrę verslininkai.
Politologo teigimu, uostamiestyje itin išgarsėjo aktyvi opozicionierė, Centro partijos atstovė Nina Puteikienė, bene aktyviausiai akcentuojanti liberalų dominavimą ir blogas to pasekmes.
S.Šiliauskas primena, jog Klaipėdoje gausi rusakalbių bendruomenė, palaikysianti du savo atstovų komitetus. Tačiau ryškiausią rusakalbių rinkėjų atstovą V.Titovą prislėgė skandalas, kilęs dėl jo pasisakymų apie partizaną A.Ramanauską-Vanagą. Teismas pripažino, kad V.Titovas sulaužė priesaiką, kai apkaltino partizanų vadą A.Ramanauską-Vanagą nekaltų civilių žudymu. V.Titovas, vengdamas apkaltos, atsisakė tarybos nario mandato. Tiesa, jis dar bus teisiamas dėl A.Ramanausko-Vanago paniekinimo, kurstymo ir pritarimo sovietų nusikaltimams.
Dinamiška kova
Politologo manymu, laukia dinamiška rinkimų kampanija. Lietuviai, skirtingai nuo tradicinių demokratijų, per rinkimų kampaniją linkę keisti savo nuomonę.
Nors apklausos rodo, kad dabartinis meras yra tarp lyderiaujančių politikų artėjančiuose rinkimuose, S.Šiliausko manymu, jo šansai daug sudėtingesni ir dominuoti bei sudarinėti koaliciją gali būti sunkiau, panašu, kad teks jungtis.
„Gali būti marga koalicija, kurioje liberalų balsas bus girdimas. Jiems gerokai sudėtingesnė situacija. Liberalų rinkėjas gali būti sutrikęs, kuris čia valdžioj, kuris opozicijoj, kas atsakingas už tai, kas vyksta. Dabar liberalų meras tarsi ir nebe liberalų. Įdomi apsisprendimo dilema. Jie tapo taikiniais, į kuriuos taikosi kiti kandidatai“, – sakė S.Šiliauskas.