Pasak žiniasklaidos analitikų, praėjusių rinkimų metu visuomenės informavimas buvo dalykiškesnis, partijos buvo priverstos surasti kitų saviraiškos būdų. Tačiau kratantis politinės reklamos netyčia buvo atsikratyta ir pačios esmės.
Palyginti nuobodžios kampanijos nederėtų kaltinti dėl menko rinkėjų aktyvumo.
Galiojančiais pripažinti ir balsavimo rezultatai Šeškinės apygardoje, kur iš pradžių laimėtoja buvo paskelbta socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė, bet perskaičiavus balsus mandatą išplėšė konservatorius Audronis Ažubalis. Anot galimą rezultatų klastojimą apygardoje tyrusių teisėsaugininkų, nesikaltimo pėdsakų šioje byloje nerasta – komisijos nariai tiesiog padarė klaidą skaičiuodami biuletenius.
Įdomybių užteko
Prieš praėjusius rinkimus į Seimą televizijos nebemirgėjo nuo žaismingų reklaminių klipų, todėl nematėme iš sunkvežimio byrančių agurkų, į dangų kylančių spalvotų balionų ar magiškos vienetukų aritmetikos.
Vis dėlto šios palyginti nuobodžios kampanijos nederėtų kaltinti dėl menko rinkėjų aktyvumo. Kad antrajame ture prie urnų susirinko vos trečdalis balsavimo teisę turinčių gyventojų, yra politinių aplinkybių ir nebrandaus pilietiškumo, o ne agitacijos formų pasekmė, mano viešųjų ryšių specialistė Dalia Kutraitė.
„Vien televizijos žvaigždžių dalyvavimas politinėje kovoje padarė kampaniją užtektinai žaismingą. Tad rinkėjų aktyvumas tikrai nepriklauso nuo to, įdomi ar nuobodi yra rinkimų kampanija, kokiais žodžiais, plakatais ir vaizdo klipais į žmones kreipiamasi“, – sakė ji. D.Kutraitės teigimu, rinkėjų valią prislopino natūraliai susiklosčiusi politinė ir visuomeninė padėtis – esą šiandien tokio jų entuziazmo kaip nepriklausomybės pradžioje net neverta tikėtis.
Turėjo pasitempti
Praėję rinkimai atpūtė naujų vėjų į žiniasklaidą. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas Andrius Vaišnys teigė, kad naujos sąlygos apribojus politinę reklamą pagaliau vertė žurnalistus parodyti savo gabumus. „Dalis žurnalistų patyrė, jog reikėtų prisiminti profesionalios žurnalistikos pamokas“, – sakė A.Vaišnys.
Jo vertinimu, pamokėlių gavo ir politikai, turėję kažkuo pakeisti spalvingus reklaminius filmukus. „Kai nėra klipo, lieka parodyti, ką naudinga sukūrei visuomenei“, – atkreipė dėmesį žurnalistikos teoretikas.
Praėję rinkimai atpūtė naujų vėjų į žiniasklaidą.
Tiesa, nepavyko nebent Lietuvos radijo agitacinės laidos, į kurias vienmandatininkai net nesivargindavo ateiti. „Mielieji kandidatai nusprendė, kad tai yra laiko gaišimas, todėl apie pusė jų tiesiog neatvyko“, – sakė Lietuvos radijo programų direktorė Guoda Litvaitienė. Studijoje nepasirodžius pašnekovams, redaktoriai buvo priversti brangų neišnaudotą eterį kuo nors užkimšti, tad vietoj rinkimų pažadų skambėjo muzika. G.Litvaitienės vertinimu, šitaip valstybės skirti pinigai visuomenei informuoti buvo išmesti į balą. Visuomeninio radijo vadovybė sieks, kad tokių beprasmių laidų nebeliktų.
Propaganda mirė
LŽ kalbintų ekspertų manymu, oficialios politinės reklamos ribojimas eteryje išėjo į naudą. Kaip sakė A.Vaišnys, tai sumažino galimybes be saiko pirkti žiniasklaidą. „Palyginti su ankstesnių metų kampanijomis, propagandos varžyboms padarytas galas“, – kalbėjo A.Vaišnys. Jo žodžiais, naujos agitacijos aplinkybės leido „redaktoriams rodyti tokią žurnalistiką, kokia ji yra iš tikrųjų“.
Klaipėdos universiteto Komunikacijos katedros vedėjas profesorius Vytas Urbonas teigė, jog labiausiai nepasisekė toms partijoms, kurios užsakytuose spaudos puslapiuose per daug save gyrė. „Pavyzdžiui, spaudoje Kazimiros Prunskienės „valstiečių“, jų nuotraukų ir vaizdelių, buvo per daug. Taip pat ir Rolando Pakso partija labai norėjo, bet mažiau gavo. Tiesiog persistengė. Tokia reklama pernelyg įkyri ir skaitytojus veikia priešingai“, – aiškino jis.
Nepastebėti rinkimai
Vis dėlto įstatymų leidėjui mėginant pastoti kelią piktnaudžiavimams, sumažinti perdėtą žiniasklaidos poveikį, buvo „atsikratyta pačios esmės“. Taip teigia Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Leonidas Donskis. „Man atrodo, kad bėgant nuo politinės reklamos informavimas praslydo paviršium, o partijų skirtumai dar kartą buvo neišryškinti“, – sakė filosofas.
L.Donskio vertinimu, rinkimai praėjo – o jų kaip nebuvę. Todėl esą reikalingi nauji išradingi, profesionaliau parengti informacijos pateikimo formatai ir metodai. „Lietuva pasiekė tokį etapą, kai žiniasklaida turi pasitelkti daugiau vaizduotės“, – mano L.Donskis.
