Įprasta, kad dažniausiai pirmosios rinkimams ruoštis pradeda opozicinės partijos, tačiau prieš 2016-ųjų Seimo rinkimus pirmieji į rinkimų traukinį suskubo socialdemokratai. Jie dar pernai gegužę, likus daugiau nei metams iki rinkimų kampanijos pradžios, patvirtino savo kandidatus daugumoje vienmandačių apygardų.
Socialdemokratai buksuoja
„Mes matome, kaip jau aktyvizuojasi politinių partijų veikla Lietuvoje, kokie pokyčiai vyksta jų vadovybėse, kaip auga partijų ambicijos, kokie politikų priešrinkiminiai pareiškimai, dažniausiai populistiniai, skamba viešoje erdvėje, kokie pasiūlymai registruojami Seime. Visa tai – artėjančių Seimo rinkimų pavasaris. Tikėtina, jog šis veiksmas laike tik stiprės iki pat 2016 m. rudens“, – prieš metus kalbėjo partijos lyderis premjeras Algirdas Butkevičius.
Prieš kelis mėnesius dar atrodė, kad socialdemokratai turi geriausias starto sąlygas, tačiau dabar Algirdo Butkevičiaus vertinimas akivaizdžiai suprastėjo, todėl jiems teks smarkiai pasitempti.
Jis linkėjo partijos nariams neįsivelti į tarpusavio ginčus, bet aktyviai reklamuoti nuveiktus Vyriausybės darbus ir tinkamai pristatyti partijos programą.
Tačiau politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas M.Jastramskis sako, kad paskelbę rinkimų pradžią socialdemokratai užmigo ir iki šiol rinkimų kovoje dalyvauja labai vangiai.
Politologas svarsto, kad tokią ramią taktiką gali lemti tai, jog socialdemokratai iki šiol išsaugojo neblogus reitingus.
„Prieš kelis mėnesius dar atrodė, kad socialdemokratai turi geriausias starto sąlygas, tačiau dabar Algirdo Butkevičiaus vertinimas akivaizdžiai suprastėjo, todėl jiems teks smarkiai pasitempti“, – sakė M.Jastramskis.
„Nauji“ konservatoriai
Pasak politologo, visiškai nenuostabu, kad aktyviausiai savo rinkimų kampaniją pradėjo opozicinė Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai. Ši partija dar pernai pasitvirtino daugumą kandidatų vienmandatėse rinkimų apygardose, jau pradėjo reklamuotis, netgi parengė partijos rinkimų programos apmatus.
„Konservatorių pastangos pakeisti įvaizdį yra labai matomos. Paleistos išankstinės reklamos, jose figūruoja nauji jauni veidai, tik klausimas, ar tai yra didelis pliusas. Rinkėjų tik nedidelė dalis apsisprendžia likus metams iki rinkimų, bet dauguma sprendimą priima paskutinėmis dienomis, todėl klausimas, kurią dalį rinkėjų paveiksi pradėdamas labai anksti.
Dar viena problema, kad ir kaip jie anksti pradėjo, kad ir kaip stengiasi, jie lipa iš labai didelio minuso, todėl pastangų reikia milžiniškų, kad išlaikytum pozityvų kopimą į viršų. Jei jie sustos – gali jiems ir nepavykti“, – kalbėjo M.Jastramskis.
Pasak jo, konservatoriai elgiasi protingai, kad rinkėjams nebruka šimtų puslapių programos, o trumpai išdėsto keletą svarbiausių tikslų.
„Iš tikrųjų visos partijos, kurios pretenduoja dalyvauti rinkimuose, geriau turėtų bent po tris išryškintas vizijas, kokius sprendimus norėtų padaryti gavusios valdžią“, – teigia politologas.
Darbo partija įtvirtino lyderį
Darbo partija, pastebi politologas, kaip ir konservatorių, prasidėjo labai anksti, tačiau buvo visiškai kitokia. Ši valdančioji partija sėkmingai pasisavino kai kuriuos Vyriausybės darbus ir bando įrodyti rinkėjams, kad didžiąją dalį kadencijai užsibrėžtų tikslų pasiekė.
To žymiausias pavyzdys – kalbos apie minimalios mėnesio algos pakėlimą.
Tačiau kol kas visa partijos reklama tebuvo skirta pirmininko Valentino Mazuronio įtvirtinimui.
„Akivaizdu, kad ta ankstyvoji kampanija Darbo partijai visiškai nepavyko. Na, nebent tuo, kad V.Mazuronis prisistatė, bet daugiau nieko“, – sakė jis.
Pasak politologo, Darbo partija tradiciškai pasižymi geromis reklamos kampanijomis, todėl greičiausiai dar užtvindys eterį artimiausiu metu.
Liberalai atakuoja provinciją
Tuo tarpu opozicinis Liberalų sąjūdis su kandidatų tvirtinimu visai neskubėjo ir daugumą vienmandatininkų paskelbė tik prieš savaitę. Tačiau ši partija ėmėsi kito arkliuko – su autobusu pajudėjo pas jiems sunkiau pasiekiamus rinkėjus provincijoje.
„Yra požymis, kad tie žmonės, kurie gyvena regionuose ir yra toliausiai nuo politinio valdžios centro, apsisprendžia anksčiausiai. Kitas dalykas, kad liberalai savo kampaniją pradėjo nuo ten, kur turi mažiausiai rėmėjų ir juos pamažu jaukinasi. Tai rodo, kad liberalai turi didelių ambicijų rasti rinkėjų tarp mažesnes pajamas turinčių provincijos rinkėjų. Manau, tai protinga kampanija“, – sakė politologas.
Tačiau jis pabrėžia, kad kol kas liberalai nelabai turi ką rinkėjams pasakyti ir nėra užsibrėžę aiškiai suformuluotų kelių darbų.
„Lyg ir kažką pasako, bet išryškintos žinutės nėra. Gal dar ir ne laikas. Paprastai idėjų mūšis prasideda likus 3-4 mėnesiams iki rinkimų. Nereikia norėti, kad pusmetį jau viskas būtų aišku. Lietuvoje natūralu, kad aktyviausia kampanija vyksta rudeniop. Tačiau vis dėlto per artimiausius kelis mėnesius jau reiktų esmines žinutes suformuluoti“, – kalbėjo M.Jastramskis.
„Tvarkiečiai“ neturi nieko
Valdančioji „Tvarkos ir teisingumo“ partija skelbė, kad daugumą kandidatų vienmandatėse rinkimų apygardose skelbs kovą, tačiau paaiškėjo, kad partija neturi nė pusės kandidatų, o ir iš paskelbtų vienmandatininkų ne visi nori dalyvauti rinkimuose su „tvarkiečiais“.
Negana to, ši partija vienintelė iki šiol neturinti aiškaus daugiamandatės apygardos sąrašo lyderio, nes apkaltą patyrusiam partijos pirmininkui Rolandui Paksui dalyvauti rinkimuose vis dar tebėra uždrausta.
Neturi partija ir programos. Partijos rinkimų štabo vadovas Valdas Vasiliauskas partijos kongrese tikino, kad pagrindinis partijos tikslas ne pasidžiaugti, ką jie nuveikė per ketverius metus valdžioje, o priminti konservatorių ir liberalų nuodėmes.
„Kitų partijų žinome ryškiausias figūras, tuo tarpu „tvarkiečiai“ čia turi nemažų problemų. Žmonės, kurie yra sąraše, be abejonės, svarbu, tačiau eilinis rinkėjas tikrai žiūri į ryškius lyderius, o ne likusį dešimtuką neblogų kandidatų. Didžiosios dalies partijų „garvežiai“ yra žinomi, todėl viso sąrašo vėlyvas pateikimas joms žalos nepadarys“, – sako politologas.
Visos viltys – į S.Skvernelį
M.Jastramskis buvo vienas iš nedaugelio Lietuvos politologų dar pernai įspėjęs, kad nauju arkliuku artėjančiuose Seimo rinkimuose taps Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Nors dabar ši partija dar neturi nei kandidatų sąrašų, nei programos, išskyrus idėją išblaivinti Lietuvą, ji turi pagrindinį kozirį – reitingų karūnos smaragdą Saulių Skvernelį.
Vien jo pavardės kol kas žaliesiems pakanka, kad politologai drąsiai spėtų šią partiją perkopsiant 5 proc. rinkėjų palankumo kartelę ir pateksiant į Seimą.
M.Jastramskio nuomone, gali pasiteisinti ir LVŽS strategija neskubėti teikti kandidatų galutinai neįsitikinus, kas bus jų konkurentai.
Seimo rinkimai Lietuvoje vyks 2016 m. spalio 9 dieną.
