Po skandalingo maisto vargšams pirkimo iš posto išlėkė ne tik agentūros vadovė Aldona Miliuvienė, bet ir žemės ūkio viceministras Vilius Martusevičius.
Tai įvyko 15min išsiaiškinus, kad maisto produktai buvo perkami itin didelėmis kainomis, o liūto dalį jame nugriebė bendrovė „Sanitex“.
Aiškėja, kad šiai bendrovei buvo naudingas ŽŪMPRRA sprendimas atmesti bendrovės „Granex“ pasiūlymą dėl sausų pusryčių: tuomet vieninteliu šio produkto siūlytoju pirkime liko „Sanitex“. Ir jį, žinoma, pardavė gerokai brangiau.
„Sanitex“ konkurentų šioje pirkimo dalyje neliko, todėl Agentūra sausus pusryčius nupirko už 3 800 eurų už toną, iš viso – už 3,4 mln. eurų.
„Granex“ sausus pusryčius Agentūrai siūlė įsigyti už 2 320 eurų už toną.
Po bendrovės pašalinimo „Sanitex“ konkurentų šioje pirkimo dalyje neliko, todėl Agentūra sausus pusryčius nupirko už 3 800 eurų už toną, iš viso – už 3,4 mln. eurų, tai yra – 1,3 mln. eurų brangiau, nei būtų sumokėjusi bendrovei „Granex“.
Turėjo nurodyti vieną kainą, o ne dvi
Kieno tiesa „Granex“ ir Agentūros ginče, paaiškės vėliau.
Agentūros sprendimą atmesti pasiūlymą „Granex“ apskundė Vilniaus apygardos teismui, tačiau jis ieškinį atmetė. Šį teismo sprendimą bendrovė yra apskundusi aukštesnės instancijos teismui.
15min gautais duomenimis, Agentūra apie sprendimą, kad pasiūlymas atmestas, „Granex“ informavo pernai spalio 21 dieną. Priežastis: pasiūlymas neatitiko keliamų reikalavimų.
Agentūrai užkliuvo, kad „Granex“ pateikė du pasiūlymus sausiems pusryčiams, todėl Agentūra tai įvardijo kaip alternatyvų pasiūlymą. Anot Agentūros, tokio teikti šiame pirkime nebuvo galima.
Agentūra nurodė ketinanti pirkti 900 tonų šio produkto, o „Granex“ savo pasiūlyme jų kiekius padalijo po 450 tonų.
Agentūra „Granex“ informavo, kad jei bendrovė konkurso objekto daliai būtų pateikusi vieną kainą, o siūlomas kiekis neviršytų ketinamo įsigyti, pasiūlymas būtų vertinamas kaip tinkamas.
Tačiau „Granex“ advokatas Ramūnas Širvys 15min raštu atsiųstuose atsakymuose teigia, jog konkurso sąlygose buvo nurodyta, kad perkami dviejų rūšių sausi pusryčiai: sausų pusryčių mišinys ir sausi pusryčiai su įdaru.
Vienus „Granex“ pasiūlė pirkti už 1900 eurų už toną, kitus – už 2700 eurų už toną.
Agentūra nurodė ketinanti pirkti 900 tonų šio produkto, o „Granex“ savo pasiūlyme jų kiekius padalijo po 450 tonų. „Bendrai siūlomas įsigyti produktų kiekis neviršijo konkurso sąlygų, todėl „Granex“ pasiūlymas negali būti alternatyviu“, – teigė jis.
Tokį pat kiekį – 900 tonų savo pasiūlyme nurodė ir bendrovė „Sanitex“.
ŽŪMPRRA 15min atsiųstame atsakyme teigė, kad „Granex“ pateikė du skirtingus pasiūlymus, o techninėje specifikacijoje buvo nurodytas vienas pirkimo objektas „Sausi pusryčiai“, kuriam reikėjo pateikti vieną pasiūlymą, nurodant vieną kainą.
ŽŪMPRRA sprendimą atmesti „Granex“ pasiūlymą grindė ir tuo, kad ji nepateikė informacijos apie produkto kokybę, tiksliau – produkte aptiktų kumarino ir metalo priemaišų.
ŽŪMPRRA tvirtina, kad įmonė neteisi – tyrimų centrai nurodo ir tas medžiagas, kurių nenustatyta.
Bendrovė tikina, kad kiekių nenurodė, nes tyrimus atliekantys centrai tyrimų protokoluose paprastai nurodo tik tas medžiagas, kurios rastos tiriant produktus.
Tačiau ŽŪMPRRA tvirtina, kad įmonė neteisi – tyrimų centrai nurodo ir tas medžiagas, kurių nenustatyta: „Visi maisto produktų kokybės rodikliai turėjo būti ištirti ir nurodyti tyrimų protokoluose ar kituose kokybės dokumentuose.“
Kriauklelės ar geldelės?
Anot „Granex“, trečias ŽŪMPRRA argumentas atmesti pasiūlymą buvo tai, kad nesutapo sąvokos: „Granex“ pateikė produkto pavyzdį „kakavinės kriauklelės“, o produkto tyrimų protokole buvo rašoma, kad tirtos „kakavinės geldelės“.
Bendrovė teigia turinti įrodinėti, kad tai – tas pats produktas, o šie žodžiai yra sinonimai.
Šie faktai leidžia abejoti bendrovės sąžiningumu. Agentūra ne dėl formalaus sąvokų netapatumo sprendė, jog pateiktas maisto produkto pavyzdys neatitinka tyrimų protokole nurodyto ištirto objekto.
Tuo metu Agentūra 15min atsiųstame atsakyme tikina, kad tyrimų protokolas surašytas anksčiau, nei buvo pradėtas pirkimas – praėjusių metų balandžio pabaigoje.
„Šie faktai leidžia abejoti bendrovės sąžiningumu. Agentūra ne dėl formalaus sąvokų netapatumo sprendė, jog pateiktas maisto produkto pavyzdys neatitinka tyrimų protokole nurodyto ištirto objekto“, – teigiama atsakyme.
„Granex“ laikosi nuomonės, kad iš konkurso buvo pašalinta dėl formalių priežasčių.
„Agentūra prarado galimybę sudaryti palankesnę pirkimo sutartį ir sutaupyti pirkimui skirtas lėšas“, – teigė R.Širvys.
Beje, prieš kreipdamasi į teismą „Granex“ buvo pateikusi Agentūrai pretenziją, tačiau pastaroji teigia, kad bendrovė tai padarė per vėlai, todėl pretenzija liko neišnagrinėta.
Miltų gali ir nebepirkti
Prieš kurį laiką 15min paskelbė, kad ŽŪMPRRA nutraukė skandalingąjį miltų pirkimo konkursą dėl per didelės verslininkų pasiūlytos kainos.
Agentūra laukia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakymo, kaip dabar elgtis.
„Malsena Plius“, toną kvietinių miltų pasiūlė už 600 eurų, „Sanitex“ – už 620 eurų.
Laikinai Agentūrai vadovaujantis Artūras Bagotyrius anksčiau 15min yra sakęs, kad kad šiuo metu laukia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakymo, kaip dabar elgtis: pirkimą pradėti iš naujo, ar miltų apskritai nebepirkti.
