„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2020 11 03

Rodo asociatyvią nuotrauką ir teigia, kad pandemija – surežisuota

Dešimtys tūkstančių feisbuko vartotojų Lietuvoje dalinasi nuotrauka stebėdamiesi tuo, ką mato: medikai tariamą žmogaus kūną išlaiko vos dviem pirštais. Nors nuotrauka – tikra, ji yra skirta iliustruoti ir priskiriama asociatyvių nuotraukų (ang. stock photo) kategorijai.
Antroji koronaviruso banga Čekijoje
Antroji koronaviruso banga Čekijoje / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

„Reikia daryti stop tam bardakui. Jie tyliai stumia savo ir tiek. Ateis diena ir nieko negalesime padaryti, nes busime visiskai priklausomi. Stop ju veiksmams ir igaliojimams“, – skelbia vienas iš daugiau nei 14 tūkst. nuotrauka pasidalinusių asmenų.

15min nuotr./Be konteksto feisbuke pateikiama nuotrauka
15min nuotr./Be konteksto feisbuke pateikiama nuotrauka

Atvaizdas socialiniuose tinkluose pradėjo plisti praėjusios savaitės pabaigoje. Kai kurie feisbuko vartotojai, pavyzdžiui, minfo.lt savininkas Marius Gabrilavičius, tą pačią nuotrauką pateikė jau be prierašo anglų kalba, skelbiančio, kad negyvo kūno dviem pirštais pakelti neįmanoma.

Nuotrauka skirta iliustruoti

Skelbiama nuotrauka – tikra. Tai vadinamoji asociatyvioji, standartinė nuotrauka, skirta iliustruoti kokį nors įvykį. Feisbuke išplitusią nuotrauką galima rasti asociatyviomis nuotraukomis prekiaujančiose duomenų bazėse „GettyImages“ ir „Shutterstock“.

Šio ir kitų tos pačios fotosesijos atvaizdų autorius – Panyawatas Boontanomas, o nuotrauka padaryta Tailando Tai Muango mieste. Anksčiausią nuotraukos panaudojimo atvejį nustatėme buvus gegužės viduryje.

Standartinėmis vadinamos nuotraukos naudojamos siekiant iliustruoti įvykį, emociją ar situaciją. Tokiomis nuotraukomis dažniausiai naudojamasi siekiant sutaupyti – asociatyvios nėra brangios, kartais yra platinamos nemokamai.

15min nuotr./Asociatyvios nuotraukos, naudojamos minfo.lt portale
15min nuotr./Asociatyvios nuotraukos, naudojamos minfo.lt portale

Asociatyviomis nuotraukomis naudojasi dažna žiniasklaidos priemonė, ne išimtis ir M.Gabrilavičiaus minfo.lt. Atsakingos žiniasklaidos priemonės turėtų aiškiai pažymėti, kad pateikiama nuotrauka neatvaizduoja tikro įvykio, o jį iliustruoja.

Pavyzdžiui ši publikacija iliustruojama tikros akimirkos iš ligoninės Čekijoje nuotrauka.

Asociatyvios nuotraukos naudojimas toli gražu nerodo, kad COVID-19 yra išgalvotas. Yra aibė tikrų nuotraukų, kurias darė, pavyzdžiui, 15min fotografai, užfiksavę į ligonines vežamus ar ten jau patekusius COVID-19 sergančius žmonės tiek pavasarį, tiek ir antrosios bangos rudenį metu.

Asociatyvių nuotraukų galima aptikti kone kiekvienam gyvenimo aspektui ar įvykiui. Pavyzdžiui, naršydami nemokamoje asociatyvių nuotraukų svetainėje pixabay.com galime rasti ne vieną nuotrauką, skirtą iliustruoti Šv. Kalėdoms. Tačiau kažin ar tokią nuotrauką galėtume pateikti kaip įrodymą, kad šventė yra išgalvota.

15min vertinimu, skelbiama nuotrauka pateikiama be konteksto, siekiant sukurti įspūdį esą COVID-19 – išgalvota. Pati nuotrauka yra tikra, tačiau skirta iliustruoti tikram įvykiui, o ne būti laikoma jo įrodymu.

Patikimi šaltiniai

Dėmesio socialiniame tinkle ieškančių paskyrų savininkai moka išnaudoti žmonių emocijas, todėl informacinės erdvės stebėsenos ekspertai pataria vengti įrašų, kuriais bandoma išgauti stiprią skaitytojo emocinę reakciją.

Tokių įrašų autoriai puikiai suvokia, kad emocijomis grįstos žinutės plinta kur kas greičiau, nei ramiu tonu pateikiami įrašai. Rekomenduojama nesivelti į diskusijas komentaruose.

Pastebima, kad nesutarimai kartais kurstomi tyčia, siekiant sukurti susipriešinusios visuomenės įvaizdį.

VIDEO: 15/15: Gydytojai rezidentai: sveikatos sistema lūžta

Informacinę erdvę stebinčių institucijų ir SAM atstovai pataria nenaudoti socialinių tinklų kaip vienintelio informacijos šaltinio ir ypač skeptiškai vertinti bet kokią informaciją, skelbiamą komentaruose.

Raginama rinktis oficialių institucijų, patikimų žiniasklaidos priemonių duomenis bei akylai stebėti, iš kur atkeliauja informacija.

Oficialią informaciją apie COVID-19 pateikia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC).

Saugumo užuovėja

Nėra lengva suprasti, kodėl žmonės renkasi neigti objektyvią realybę net kai ji bado akis, tačiau JAV psichologų vertinimu, sąmokslo teorijos atlieka tris funkcijas – padeda susidoroti su nežinomybės baime, suteikia saugumo ir kontrolės jausmą bei padeda sukurti bendruomeniškumo jausmą.

Sąmokslo teorijos sudėtingoms problemoms suteikia paprastus atsakymus, kurie leidžia susikurti saugumo jausmą neprognozuojamame pasaulyje. Todėl tikėjime, neva pasaulio galingieji sukūrė ir tyčia žmoniją apkrėtė virusu, slypi ramybės ir užtikrintumo paieškos.

Nes realybė, teigianti, kad tolimame nežinomo Kinijos miesto turguje kone iš niekur atsiradęs virusas gali nužudyti tūkstančius žmonių ir sustabdyti pasaulio ekonomiką per kelis mėnesius, – išties bauginanti.

Tikėjimas sąmokslo teorijomis nėra būdingas vienai rasei, lyčiai, amžiaus, išsilavinimo ar pajamų grupei. Tačiau skirtingas „teorijas“ dažniausiai palaiko skirtingos žmonių grupės. Kuo labiau su viena ar kita grupe asmuo save tapatina, tuo stipriau tikima melu.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“