Papiktino netvarka
Tokios mintys vyrui kilo pasivaikščiojus po kapines. „Nustebau, kad nebeliko vartų, o įrengtas modernus užtvaras. Dar pagalvojau, kad va, kaip gerai tvarkosi čia kažkas. Tačiau paskui pamatyta netvarka akis badė: lapai nuo pernai negrėbti, šakos krenta ant kapaviečių, o dar tie pusiau įpjauti medžiai... Juk kuris nors per stipresnį vėją gali nugriūti. Gerai, jei tik kapavietę ar paminklą suniokos. O jei tuo metu ten bus kokia senutė? Nesuprantu, kur dingo kapinių prižiūrėtojai“, – kalbėjo Antanas.
Iš pradžių jis buvo linkęs piktintis ir užtvaru, esą dėl šios priežasties vyresnio amžiaus giminaitei teko tolokai iki artimųjų kapų eiti pėstute, tačiau gerai pagalvojęs pripažino net nepaprašęs to užtvaro pakelti.
Tačiau kodėl niekas nesugrėbė lapų, Antanas sako taip ir nesuvokęs. Juk medžiai tuoj vėl žaliuos.
Prižiūri „Stebulė“
Vilniaus miesto savivaldybė informavo organizuojanti visų jos teritorijoje esančių kapinių priežiūrą. „Viešosioms kapinėms prižiūrėti savivaldybė paskiria kapinių prižiūrėtoją ir su juo sudaro kapinių priežiūros sutartį. Rokantiškių kapinių priežiūros sutartį Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra pasirašiusi su uždarąja akcine bendrove „Stebulė“, – teigė savivaldybės Komunalinio ūkio poskyrio vedėja Judita Nauckuvienė.
Anot vedėjos, kapinių priežiūros sutartyse yra numatytos paslaugos, kurias kapines administruojanti bendrovė privalo atlikti: tarp jų yra numatytas šienavimas žaliose zonose, teritorijos tvarkymas šalia bendrų takų ir kelių bei lapų grėbimas.
„Tarp kapaviečių susitvarkyti turėtų patys kapaviečių šeimininkai. Jeigu kapinėse esantys medžiai, anot gyventojų, kelia grėsmę, gyventojas gali informuoti savivaldybę nurodant kapavietės adresą (kvartalą, eilę, vietą) ir kas joje palaidota. Tuomet savivaldybės želdynų priežiūros specialistai nustatys probleminius medžius ir, jeigu medis tikrai yra keliantis grėsmę, išduos leidimą jį kirsti“, – dėl medžių sakė J.Nauckuvienė.
Užtvaras, anot savivaldybės atstovės, irgi iš dalies susijęs su šiukšlėmis, nes leidžia kontroliuoti, kas atvažiuoja ir ką atveža ar išveža iš kapinių.
„Kelio užtvarą kapines administruojanti bendrovė pastatė stengdamasi sukontroliuoti jau nebekontroliuojamu tapusį buitinių ir statybinių atliekų suvežimą iš aplinkinių rajonų gyventojų ir įmonių kiemų, taip pat suvaldyti paminklus statančių įmonių darbuotojus, kurie senus antkapius, paminklinius akmenis, iškastą nereikalingą gruntą turi sutvarkyti ir išsivežti patys, o ne palikti kapinėse. Iš kapinių atliekų vežėjai pagal sutartį veža tik kapinių atliekas: žaliąsias atliekas, plastiką ir stiklą“, – teigė J.Nauckuvienė, pabrėždama, kad kapinių administratoriai visus gyventojus tikrai įleidžia ir užtvarą esant poreikiui pakelia.
Dar keletas priminimų kapinių lankytojams: kapinių tvarkymo taisyklėse yra nurodoma, kad kapinėse draudžiama vaikščioti su šunimis ir kitais gyvūnais, ganyti gyvulius, be kapinių prižiūrėtojo leidimo važinėti transportu (išskyrus specialųjį), mindžioti veją ir gėlynus, laužyti medžius ir krūmus, skinti ar imti gėles, gadinti kapinių ir kapų statinius, deginti šiukšles arba jas išmesti ne tam skirtose vietose.
