„Rizika, kad švietimo reforma nebus įgyvendinta, yra labai didelė. Siūloma ministrė (Jurgita Petrauskienė – BNS), manau, yra viena iš tų, kuri labai gerai supranta problemas, bet jeigu ji neturės politinio užnugario, bus neįmanoma vienai to padaryti. Bent jau iš to, ką girdėjome per rinkimų kampaniją, „valstiečių“ siūlomos priemonės gan stipriai skiriasi nuo to, kokius receptus siūlo pati ministrė. (...) Matyčiau didelę riziką, kad ta reforma gali ir nepavykti, nes jei nebus politinio palaikymo iš partijos, bus neįmanoma pasiekti kažkokios reformos“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo R.Grajauskas.
Banko atlikta apklausa parodė, kad tarp didžiausių veiksnių, stabdančių verslo plėtrą, yra darbo jėgos apmokestinimas, biurokratinė našta, darbo jėgos trūkumas, neužtikrintumas tarptautinėje aplinkoje ir lėtas ekonomikos augimas.
„Investicijas į plėtrą skatintų nulinis reinvestuojamo pelno apmokestinimas, darbo jėgos apmokestinimo mažinimas, geresnė švietimo sistemos ruošiamų specialistų kokybė, aktyvesnė kova su šešėline ekonomika ir didesnė imigracija iš kaimyninių šalių“, – sakė „Danske Bank“ analitikas.
Anot jo, kitų metų biudžete įtvirtintas 310 eurų neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) gali padėti išspręsti dalį problemų, tačiau mažas pajamas gaunančių asmenų mokestinę naštą padėtų sumažinti NPD susiejimas su minimaliu mėnesio atlyginimu (MMA).
„Investicijos yra didelė problema Lietuvoje, kad augtume, jų turi būti daugiau. Investicijų santykis su BVP turėtų būti didesnis. Nulinis reinvestuojamo pelno apmokestinimas padėtų tą pasiekti. Reikėtų bent pamėginti šią lengvatą įvesti, ji ypatingai daug nekainuotų, bet galėtume paskatinti ekonomikos augimą, didesnes investicijas, o tie mokesčiai grįžtu kitu pavidalu“, – siūlė R.Grajauskas.
„Danske Bank“ užsakymų įmonių vadovų apklausą spalį atliko komunikacijos agentūra OMN, jos metu apklausta 402 Lietuvos įmonės.
