Premjeras Saulius Skvernelis ir jo komanda buvo gavę Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) neigiamą atsakymą dėl galimos korupcijos „Lietuvos energijoje“, tačiau Vyriausybės vadovas ir toliau kartojo, esą kogeneracinių jėgainių projektai yra korupciniai bei nuodijantys žmonės.
„Premjero žodžių komentuoti negaliu, galiu pasakyti savo nuomonę, – trečiadienį Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje kalbėjo R.Masiulis. Jis sakė, kad eidamas energetikos ministro pareigas neturėjo informacijos, kad „Lietuvos energijos“ projektai būtų korupciniai. – Be abejo, jeigu tokią informaciją būčiau turėjęs, būčiau kreipęsis į atitinkamas institucijas.“
Buvęs energetikos ministras teigė, kad Vyriausybė apkritai būdavo informuojama apie „Lietuvos energijos“ projektus ir sprendimai būdavo priimami pagal turimą informaciją.
„Į Vyriausybę buvo atnešama informacija apie jų techninius parametrus, buvo pateikiama informacija apie šiukšlių kiekius, kiek galima būtų deginti. Visi tie sprendimai iš „Lietuvos energijos“ buvo pateikiami, ir tas, kas Vyriausybėje buvo priiminėjama, buvo priiminėjama pagal tą turimą informaciją“, – aiškino R.Masiulis.
Seimo narys Jurgis Razma klausė, kaip Rokas Masiulis vertina ankstesnius premjero Sauliaus Skvernelio žodžius, esą „Lietuvos energijos“ projektai Vilniuje ir Kaune gali būti „nuodijantys“.
„Tuo metu pagal turimą informaciją apie nuodijimą nebuvo kalbama“, – sakė R.Masiulis.
Buvęs premjeras Algirdas Butkevičius teigė, kad jau dabar suplanuoti jų įrenginiai yra vieni moderniausių pasaulyje.
„Kada išgirdau informaciją, kad bus keičiami filtrai – tai iš tam tikros pasakos istorijos pasakyta. Šitoms dviem kogeneracinėms elektrinėms numatyti filtrai patys moderniausi, kokie yra pagaminti visame pasaulyje. Kopenhagoje analogiška kogeneracinė elektrinė stovi miesto centre, bet Lietuvoje filtrai bus dar modernesni“, – argumentavo A. Butkevičius.
Kalbėjo ir apie „Danpower Baltic“
Roko Masiulio žiniomis, „Lietuvos energijos“ atliekų deginimo jėgainėmis ir kitais projektais buvo siekiama sutvarkyti situaciją šilumos ūkyje. Ypač Vilniuje, kur norėta, kad ateitų „sąžiningi investuotojai“.
„Vienas svarbus aspektas, kurį reikėtų vertinti, kad tuo metu, kai tie projektai buvo pradėti, buvo labai didelis rūpestis dėl nesąžiningos kai kurių privačių šilumos bendrovių veiklos. Kiek suprantu, šių projektų logika buvo tokia, kad pirmiausia Vilniuje, kur gyventojai moka per daug už šilumą, privatus šilumos operatorius, tikėtina, nesielgia sąžiningai“, – aiškino Rokas Masiulis.
Jis aiškino, kad jo valdoma Energetikos ministerija neigiamai vertino situaciją šilumos sektoriuje. Ypač Vilniuje, kur tuo metu veikė šilumos ūkį nuomojusi Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma „Vilniaus energija“.
„Taip pat turėjau informacijos, kad Kainų kontrolės komisijos darbuotojai fiziškai buvo neįleidžiami į „Vilniaus energiją“, kas, mano nuomone, netoleruotinas dalykas, – pasakojo buvęs energetikos ir dabartinis susisiekimo ministras. – Kai pasikeitė „Dalkia“ (dabar „Veolia“ – 15min) vadovybė, aš daug vilčių dėjau, kad pavyks įrodyti jai, kad pačiai „Dalkia“ nenaudinga jos partnerių veikla Lietuvoje – reikia pripažinti, kad šias įmones valdė „Icor“ grupės darbuotojai de facto, mano nuomone, o ne „Dalkia“ atstovai. Bet reakcija buvo visiškai priešinga ir tą paskaitė kaip spaudimą.“
Politikas pridūrė, kad ir kitų investuotojų veikla Lietuvos šilumos ūkyje tuo metu pasitikėjimo nekėlė. Energetikos ministerija siekė, kad atsirastų investuotojų, į Lietuvą žiūrinčių kaip į „ilgalaikę investiciją“ su racionalia grąža. Kaip vieną tokių Rokas Masiulis įvardijo Vokietijos įmonę „Danpower“, kuri Lietuvoje darė verslą su lietuviais verslininkais Rakauskais.
„Kai atsirado „Danpower“, jų argumentacija buvo, kad būtent jie yra tie investuotojai, kurie parodys, kad užsienio investuotojai gali veikti sąžiningai, dorai. Buvau prašęs savo darbuotojų, kad jie nuvažiuotų į kitas šalis, šiuo atveju į Estiją, kur „Danpower“ turėjo investicijų. Grįžę specialistai pasakė, kad Estijoje nedidelis projektas, bet to miesto meras buvo patenkintas, nepastebėta korupcinių elementų, perteklinio pelno siekimo. Su „Danpower“ kontaktą palaikėme“, – aiškino ministras.
Tačiau jis teigė esąs nustebęs, kad teismas šiemet priėmė Energetikos ministerijai nepalankią nutartį byloje su „Danpower Baltic“.
„Prisipažinsiu, buvau nustebęs dėl Vilniaus bylos. Dar labiau nustebau, kad prieš kažkiek laiko „Foksitos“ byla buvo pralošta. Nes mes tuo metu skaitėme, kad pati stipriausia byla yra „Foksitos“ byla, toliau Kauno („Danpower Baltic“, – 15min), o po to Vilniaus (Rakauskų įmonės ginčas, – 15min). Dėl to, manau, tas svarstymas dėl taikos susitarimo su „Danpower“ buvo pasiektas, nes panašu, kad teisės aktai nebuvo tobuli ir nėra dabar tobuli. Nes kai mes davėme į teismą, viskas eina pagal teisės raidę, o dabar teismas, suprasčiau, naudoja kitokius kriterijus“, – aiškino ministras R.Masiulis.
Valstybės projektus vadino korupciniais
Gegužės viduryje premjeras Saulius Skvernelis pavadino „Lietuvos energijos“ projektus korupciniais.
Jo teigimu, dvi „abejotinos reikšmės“ ir gyventojus nuodijančios“ atliekų deginimo jėgainės kai kuriems buvusiems Vyriausybės patarėjams, „Lietuvos energijos“ ir specialiųjų tarnybų darbuotojams buvo svarbiau nei lietuvių ir vokiečių energetikos bendrovės „Danpower Baltic“ projektai, todėl šią įmonę jie nutarė eliminuoti.
Tai premjeras pareiškė po 15min tyrimo apie tai, kokiomis aplinkybėmis Sauliaus Skvernelio Vyriausybė sudarė taikos sutartį su verslininkų Rakauskų ir jų partnerių vokiečių valdomomis įmonėmis.
Praėjusią savaitę S.Skvernelis pakvietė „Lietuvos energijos“ vadovą Darių Maikštėną – jis po susitikimo paskelbė, kad grupė sieks sumažinti Vilniaus jėgainėje deginamų komunalinių atliekų kiekį bei jos oro taršą, o daugiau atliekų deginti Kaune. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tuomet sakė, kad Vilniuje bus deginama daugiau biokuro, tačiau šilumos kaina dėl to nedidės.
Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas tąkart pabrėžė, kad tarp Vyriausybės ir „Lietuvos energijos“ nėra jokio konflikto. Tą patį tvirtino ir D.Maikštėnas.
Planuojama, kad 345 mln. eurų vertės Vilniaus jėgainė pradės veikti 2019-ųjų pabaigoje, o 150 mln. eurų vertės Kauno jėgainė, statoma kartu su Suomijos kapitalo „Fortum Lietuva“, – 2020 metais.
