Du dešimtmečiai – vilties, pusmetis – intensyvaus darbo
Prieš gerų porą dešimtmečių imta rūpintis, kaip apšildyti bažnyčią. Rašyti raštai, vykdytos derybos. Tačiau realūs darbai prasidėjo kiek daugiau nei prieš ketverius metus. Nuo išsamių tyrimų, projektų ir kitų sakraliniams kultūros paveldo objektams privalomų procedūrų.
„Didžiulis darbas buvo nuveiktas. O realūs statybos darbai, palyginti su kitomis procedūromis, – tik juokas. Pradėjom darbus birželyje, per gerus šešis mėnesius įvestas šildymas ir bus baigtas montuoti granitas. Gruodžio 5 d. 20.30 val. buvo svarbus momentas – įjungtas grindinis šildymas. Per tuos pusę metų namuose buvau kur kas mažiau nei bažnyčioje prie statybų, tapau lyg darbų vykdytojas. Kartais pavadovauju meistrams, paskui gailiuosi“, – šmaikštavo iš naujų patirčių dvasininkas.
Nežinojo, kas laukia
Prieš šešerius metus paskirtas Rokiškio dekanu, E.Novikas sakė čia siųstas sukurti jaukumo, naujų idėjų, bet „niekas nesakė, kad teks užsiimti perstatymu“. Pasirengti šiam didžiuliam projektui teko ir pačiam dvasininkui: prisiminti ir naujai studijuoti architektūros, statybų ir kitas žinias, būtinas numatytiems planams įgyvendinti.
„Viena tikinčioji man sakė: „Įvesit šildymą, pakeisit grindis ir iškels Jus į kitą bažnyčią.“ Būčiau patenkintas. Aš juk dirbu ne sau, o bažnyčiai, tiksliau – visiems žmonėms, kad būtų šilta, jauku. Pokyčiai bus kardinalūs. Visai kitaip rengsim šventes, nebereikės bažnyčioje žiemą, esant 12 ar dar didesnio šalčio, būti su kepurėm, kailiniais, pirštinėm. Tokiame šaltyje kokios gi krikštynos ar vestuvės? Nuo šiol bus visiškai kitaip. Na, nebus taip šilta kaip namų virtuvėj, sušils iki plius 12–13 laipsnių“, – didžiuliais pokyčiais džiaugėsi dekanas.
Vienintelė
Rokiškio bažnyčia Panevėžio vyskupijoje bus vienintelė, turėsianti du archeologinius pjūvius – pro grindyse įrengtą stiklą bus galima matyti apšviestus archeologinių tyrimų metu aptiktus radinius: senųjų bažnyčių gaisro žymių, čia palaidotų žmonių kaulų, kriptos pamatus.
„Su Dievo palaiminimu ir pagalba sklandžiai vyksta darbai. Juk čia kadaise stovėjo pirmoji ir antroji Rokiškio bažnyčios, prie jų buvo laidojami žmonės. Bažnyčios sudegė, liekanos buvo užverstos ir pastatyta nauja, dabartinė bažnyčia“, – sakė dekanas.
Planų – jūra
Bažnyčios naujos granito grindys, šildymas – didelių lėšų ir kruopštaus darbo reikalaujantis projektas. Vyriausybė tam skyrė 100 tūkst. eurų, rajono savivaldybė – 40 tūkst. eurų, parapijos lėšos – 60 tūkst. eurų. Ir, kaip sakė dekanas, parapija dar skirs tiek, kiek būtinai reikės. O reikės nemažai, nes grindys – pirmas ir svarbiausias didelių darbų eiliškumo etapas. 2022 m. numatyta baigti bažnyčios nekilnojamųjų vertybių restauravimą. Jei viskas klostysis sklandžiai, 2025 m. turėtų būti įgyvendintas kilnojamųjų vertybių restauravimo projektas (suolų, sakyklų, klausyklų ir kt.). Tik po to bus pradėti maldos namų vidaus valymo ir tvarkybos darbai. Pasak dekano, ateities planų sėkmė labai priklausys nuo finansinių galimybių.
Lenkiasi visiems
„Esu be galo dėkingas visiems aukojusiems. Sulaukėme šimtų žmonių, vietinių, kraštiečių ir su Rokiškiu niekaip nesusijusių aukų. Labai jautru, kai atėjęs pensininkas atsiprašo, kad auką duos per kelis kartus, nes pensija maža. Už kiekvieną paaukotą eurą esu dėkingas. Ypač dėkingas bažnyčioje dirbantiems meistrams.
Jauni žmonės, o kokie atsakingi, pareigingi, sumanūs. Sakau jiems: „Ne man, sau dirbat, savo bažnyčiai. Visi rokiškėnai, matau juos per pamaldas. Įsivaizduoju, kaip jiems bus gera, kai kaskart klūpos su šeimomis ant pačių sumontuotų grindų“, – filosofavo dvasininkas ir prisiminė ekskavatoriumi čia dirbusį Bajorų kaimo gyventoją.
Šis pasijuto kiek nejaukiai, kai į maldos namus, kuriuose prieš porą metų tuokėsi, reikėjo įvažiuot su technika.
„Dievo namuose kitaip dirbti ir negali. Dvasinga aplinka ir didelė atsakomybė. Turim spėti grindis baigti iki Kūčių nakties, pažadėjom“, – sakė paklotą granito plokštę kruopščiai glostydamas meistras Vitalijus.
Tokių plokščių meistrams reikia pakloti tūkstantį. Dauguma jau sumontuota. 400 plokščių – autentiškos, senosios, kurios buvo paslėptos po grindimis, o 600 – naujų, tačiau iš tų pačių Lenkijos kalnų kaip ir senosios, tik kiek šviesesnio atspalvio.
„Kai tiek gerų žmonių prisidėjo, palaikė ir dirba – ne tik mane labai motyvuoja. Naujuosius varpus, praėjusį sekmadienį pašventintus, pamatęs pažįstamas architektas pažadėjo – dovanos bažnyčiai šių varpų sosto sutvarkymo projektą“, – apie didįjį šv. Kūčių ir Kalėdų laukimą veidą pakeitusiuose maldos namuose su džiaugsmu kalbėjo dekanas.
Ką tikintiesiems, pirmą kartą klūposiantiems ant naujų šildomų grindų, jis sakys per pamokslą?
„Tegul dar lieka paslaptis. Kviečiu visus ateiti maldai ir dideliam džiaugsmui, kad drauge pavyko mūsų bažnyčiai pradėti naują gyvenimo etapą“, – visų malonių staigmenų neatskleidė dekanas E.Novikas.
