– Metai, žinoma, sunkūs. O meras – irgi žmogus. Ar buvo tokia akimirka, kai norėjosi viską mesti, nes kažkas iš komandos išdavė. Nes nesusikalbėjot su aukščiausia valdžia, nes pasijutot bejėgis prieš sniegą, prieš COVIDĄ, prieš aplinkybes?
– Gerai pastebėjote, meras irgi žmogus. Taip, metai tikrai buvo nelengvi. Bet dėl to tikrai nesu linkęs verkšlenti. Gyvenime niekada nesirenku lengviausio kelio. Gal dėl to man kuo sunkiau, tuo įdomiau. Kiekvieną iššūkį vertinu kaip galimybę. Turiu puikią komandą, dirba geri specialistai ir esu jiems dėkingas. Neturiu jokio pagrindo jaustis išduotas. Drąsiai priimu kiekvieną iššūkį, turiu pakankamai jėgų, energijos ir esu nusiteikęs tolimesnei tarnystei mūsų krašto žmonėms.
– Apie galimybių pasą aiškiai pasisakėt kritiškai, įvardijot argumentus. Tačiau niekur negirdėjau, kad būtumėt išreiškęs savo nuomonę apie Stambulo konvenciją, apie LGBT, apie Šeimų sąjūdį, apie antivakserius ir vakserius. (Tarkim, Šiaulių meras labai aiškiai išdėstęs savo poziciją panašiais klausimais: jis už „Gustuko piceriją“, jis palaikė Šiaulių ligoninės direktorių po to, kai dėl mobingo jo vadovaujamoje įstaigoje nusižudė gydytoja). Kokia Rokiškio mero pozicija visais šiais visuomenę suskaldžiusiais klausimais? Paskutinis metų numeris – puiki proga paatvirauti.
– Apie galimybių pasą turiu savo nuomonę, esu tai viešai išsakęs ir jos nekeičiu. Jis niekam nereikalingas. Klausti apie Stambulo konvenciją, LGBT bendruomenės teisių užtikrinimą labiau tiktų Seimo narių, nes tai jų kompetencijos klausimai. Man visada įdomu stebėti, kaip politikai ar ypač kandidatai rinkimuose bando išsisukinėti nuo atviro atsakymo į šiuos klausimus. Turbūt dėl to, kad visuomenė pasidalinusi į dvi stovyklas, už ir prieš. Bandymas įtikti abiem pusėms kartais priveda iki kuriozinių atvejų. Kaip antai, per praėjusius Seimo rinkimus vienas iš mūsų rajono kandidatų, atstovaujantis liberaliai politinei partijai, debatų metu taip susipainiojo, jog gavosi siūlymas tokius žmones gydyti priverstinai ar net uždaryti į kalėjimą… Tikiu, jog netyčia.
O aš galiu pasakyti atvirai. Esu už tai, kad du vienas kitą mylintys žmonės galėtų kartu gyventi pilnateisį gyvenimą ir nesijaustų dėl to kaip nors varžomi, persekiojami, ignoruojami ar nekenčiami. Jie turi turėti teisę ir galimybių atstovauti vienas kitam visose institucijose, tvarkytis turtinius ir kitus reikalus. Stambulo konvencija Europos taryboje buvo patvirtinta smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo tikslais. Tai pagrindinis konvencijos tikslas ir tuo viskas pasakyta. Seimui belieka tai tinkamai paaiškinti visuomenei ir tos priešpriešos bus kur kas mažiau.
– Jeigu atsuktume plokštelę ir šiandien vyktų prezidento rinkimai – už ką balsuotumėte – už Šimonytę ar už Nausėdą?
– Visų pirma turime išmokti gerbti prezidento instituciją. Tai visos šalies atstovas. Jeigu šalies gyventojų dauguma išreiškė pasitikėjimą juo rinkimuose, vadinasi, jis išrinktas ir atstovauja šaliai visiškai teisėtai. Dirbdamas tokį darbą visiems geras nebūsi ir visiems neįtiksi. Ir, mano nuomone, nereikėtų to daryti. Balsavimas vyksta slaptas ir konkrečiu pasakymu nenoriu formuoti gyventojų nuomonės. Gerbiu dabartinį prezidentą ir jo komandą už kur kas didesnį dėmesį regionams, nei buvo iki šiol.
– Lietuvoje aukščiausioje valdžioje krizės nesibaigia, įtampa tiesiog tvyro. Mūsų rajone opozicija Jums irgi negaili kritikos. Nuo ananaso ant stalo Boso dienos proga iki nevalytų kelių ir skandalų „Rokiškio komunalininke“. Jūsų nuomone, kokia opozicijos kritika šiemet buvo konstruktyvi, į kurią atsižvelgėte?
– Nemanau, kad pas mus tvyro tokia įtampa kaip Lietuvos aukščiausioje valdžioje ar praėjusioje savivaldybės tarybos kadencijoje. Su dauguma tarybos narių dirbame konstruktyviai, bendraujame ir randame geriausius sprendimus. Opozicija tam ir yra, kad kritikuotų. Gaila tik dėl to, kad jau keletą metų susiformavusi tradicija tą kritiką suasmeninti. Kad ir kas nutiktų, pandemija, gausus sniegas ar kitos negandos, pasak opozicijos, – dėl visko kaltas meras. Nenustebčiau, jei dėl žemės drebėjimo (ko tikrai nelinkiu) taip pat būtų kaltas meras. Iš opozicijos konstruktyvumo šiais metais labiausiai įsiminė siūlymas Rokiškio rajone nebetoleruoti tarptautinės Boso dienos.
– Pakalbėkim apie tą sniego valymą. Žmonės moka mokesčius, balsuoja rinkimuose ir, suprantama, jiems pikta, kai atsibudęs rytą, tarkim, Obelių seniūnijoje, negali nuvažiuot pas daktarą, nes sniegu užverstas kelias. Aišku, žmogus grūmoja valdžiai. Ko trūksta? Kodėl taip yra? Kas čia blogai dirba? Kodėl žmonės skambina į redakciją ir prašo pasakyti, „kur kreiptis, reikia būtinai pas notarą, daktarą, mokyklon, kiek skambinu, niekas ragelio nekelia“.
– Gerai suprantu nepasitenkinimą. Jis kyla savaime, kai staiga pablogėja gyvenimo sąlygos. Visiems reikia čia ir dabar. Man neretai taip pat. Turbūt argumentai, kad per vieną parą Rokiškio rajone iškrito daugiausiai sniego visoje Lietuvoje, o jo dar nespėjus nuvalyti prisnigo antra tiek, nebeatrodo rimtai. Visi esame pavargę ir kiek įsitempę nuo nesibaigiančios pandemijos, ribojimų, suvaržymų. Gal dėl to ir negatyvių nuotaikų daugiau ar bent jau jos garsiau reiškiamos. Tokiais atvejais belieka nuoširdžiai atsiprašyti ir kantriai dirbti toliau. Viso rajono kelių ir šaligatvių po tokio snygio nuvalyti greitai tiesiog neįmanoma. Dauguma jų priklauso ne savivaldybei, o Lietuvos automobilių kelių direkcijai, kuri juos prižiūri ir valo. Savivaldybė šiuo atveju negali nurodinėti, kuriuos kelius ir kada valyti. Dažniausiai lieka tik prašyti atsižvelgti į gyventojų skundus, ką mes ir darome. Turbūt prisiskambinti merui ar redakcijai yra lengviausia. Tai tikrai nėra blogai. Žinau viena, kad mūsų seniūnijose visa turima technika ir žmonės dirbo neskaičiuodami savo laiko ir netaupydami jėgų. Daug padėjo ir rajono ūkininkai. Esu už tai labai dėkingas.
– Neseniai atliktas rajono gyventojų nuomonės tyrimas rodo, kad bendras pasitenkinimas gyvenamąja aplinka auga ir yra pakankamai aukštas. Vis dėl to gyventojų prioritetiniai lūkesčiai sukasi apie tuos pačius dalykus – trūksta vaikų žaidimo aikštelių ir jaunimo užimtumo ar laisvalaikio centro, į pirmąją vietą vis iškyla kino teatro klausimas, gyventojai pageidautų ir geresnių kelių, asfaltuotų žvyrkelių, geresnės apšvietimo infrastruktūros, daugiau dviračių ir pėsčiųjų takų, bėgiojimo takelių – norų sąrašas ilgas. Ar kuriant rajono strateginį plėtros planą bus atsižvelgta į gyventojų lūkesčius? Kam Jūs pats teiktumėte prioritetą?
– Taip, gyventojų nuomonės tyrimą ir atlikome tam, kad į tai atsižvelgtume kurdami naują rajono strateginį plėtros planą. Per šią kadenciją su koalicijos partneriais padarėme nemažai. Daugelis pripažįsta ir vertina, kad rajonas sparčiai keičiasi. Dedame ir dėsime visas pastangas, kad žmonėms gyventi mūsų rajone būtų patogiau, nežiūrint į amžių, socialinį statusą ar pomėgius. Tačiau ne viskas iš karto. Tam tiesiog nėra tiek finansinių galimybių. Net dvigubai padidinome lėšas apšvietimo atnaujinimui, tvarkome viešąsias erdves, kur kas daugiau dėmesio ir lėšų skiriame švietimo įstaigoms, renovuojame darželius, daug prisidedame prie bendruomenių iniciatyvų ir projektų visame rajone. Jei Seimas pritars Susisiekimo ministerijos iniciatyvai pakeisti kelių priežiūros finansavimo programą, kitais metais turėtume gauti 30 proc. daugiau lėšų keliams prižiūrėti. Atitinkamai ir darbų būtų padaryta kur kas daugiau. Šie metai išskirtiniai tuo, jog pasibaigė vienas ES finansavimo etapas, vyksta pasiruošimas kitam. Realiai nauji projektai bus pradėti įgyvendinti 2022-ųjų pabaigoje, 2023-iaisiais.
– Po Kūno kultūros ir sporto centro geriausiųjų sportininkų apdovanojimų ne vienas komentaras buvo apie tai, kodėl pamiršti sportininkų, kurie neatstovauja centrui, pasiekimai. Juk iš tiesų turime klubų, kurių nariai rodė puikius rezultatus, turime Lietuvos čempionų. Tiesa, ne Jūs, bet Andrius Burnickas žadėjo, kad „bandys jiems atsidėkoti ne tik gėlėmis, bet ir finansinėmis priemonėmis“. Ką atsakytumėte į šias replikas?
– Kūno kultūros ir sporto centras yra neformaliojo ugdymo švietimo įstaiga. Normalu, kad ji organizavo savo auklėtinių pagerbimo vakarą. Esu už tai dėkingas visam KKSC kolektyvui ir sportininkams. Man ne mažiau svarbi ir kitų sportininkų veikla bei pasiekimai. Kurį laiką neturėjome specialisto, atsakingo už viso rajono sporto veiklų koordinavimą. Prieš keletą dienų įvyko konkursas, kurį laimėjo Diana Guzienė. Nuoširdžiai tikiu, jog situacija greitu laiku pasikeis į gera.
– Šiemet rajone labai išpopuliarėjo Salų dvaras. Skaitytojai juo labai domisi. Parodos, pobūviai, vakarienės, susitikimai, putų žaidimai, žmonių minios ir t. t. Dvaras, jei teisingai žinau, nėra privatus, išnuomotas tautodailininkams. Pasakykit detaliau, kokios tos nuomos sąlygos? Ir kiek savivaldybė iš jo šiemet uždirbo?
– Salų dvaras ir toliau priklauso savivaldybei. Didžioji dalis dvaro yra išnuomota Rokiškio tautodailininkų asociacijai. Tai, mano nuomone, vienas geriausių sprendimų, pasiteisinęs 100 proc. Dvaras vėl „gyvas“ ir patrauklus tiek rajono gyventojams, tiek svečiams. Toks ir buvo pagrindinis mūsų lūkestis. Tai neįvertinama konkrečia pinigine suma. Esu labai dėkingas Rokiškio tautodailininkams ir, žinoma, jų vadovei Birutei Dapkienei. Daromės dar patrauklesni turistams, kurie aplanko ir daugiau rajone esančių lankytinų vietų.
Džiaugiuosi, jog šiemet pavyko gauti finansavimą iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Salų dvaro rekonstrukcijai, kuri su savivaldybės prisidėjimu siekia beveik 400 000 eurų. Darbai jau vyksta. Kaip vyksta ir Rokiškio dvaro rekonstrukcija. Gaila, kad kol kas nepavyko gauti reikiamo finansavimo Rokiškio bravoro avarinei būklei likviduoti. Bent jau padarėme viską, kas priklauso nuo mūsų. Rankų dar nenuleidžiame.
– Jūsų asmeniniame gyvenime įvyko kardinalių pokyčių? Tiesa, kad nebegyvenate su šeima? Esate viešas asmuo, todėl nėra ko stebėtis, kad rinkėjams tai rūpi.
– Neslėpsiu, tai mums labai jautri tema. Tačiau viešas asmuo nereiškia, kad bet kas bet kada gali užeiti į mūsų namus ar viešai taršyti mano ar visos šeimos jausmus. Tai mūsų bendras sprendimas. Su sutuoktine esame sutarę šios temos viešai neaptarinėti ir apkalbų nekomentuoti. Savo žodžio aš laikausi. Užauginome du puikius vaikus, sukūrėme gražius namus, ir gerbiame vienas kitą už nueitą kelią kartu. O visas apkalbas paneigti visada sunku ir dažniausiai net neįmanoma. Belieka tik paprašyti nieko nesmerkti ir nekaltinti. Kaip ir sakėte, meras – irgi žmogus. Jis taip pat klysta, turi jausmus ir teisę turėti nors dalelę neliečiamo asmeninio gyvenimo. O gal tiesiog – dėl visko kaltas meras…
Pasitinkant šv. Kalėdas visus kviečiu pakelti akis ir atverti širdis. Pakelkime akis, kad matytume vienas kito išgyvenimus, negandas ar pasiekimus ir džiaugsmus. Atverkime širdis gerumui, atjautai ir nuoširdumui! Jaukių šv. Kalėdų ir gražių ateinančių Naujųjų metų!
– Ačiū už pokalbį.
