Savo prakalbą „tvarkiečių“ patriarchas pradėjo užstodamas politikus, plačiai kritikuojamus tiek dėl ryšių su Rusija, tiek – kaip Lenkijos atveju – dėl vis labiau pastebimų demokratijos suvaržymų.
„Mes nuolat girdime, kad amerikiečiai išrinko „ne tą Trumpą“. Kad Vengrijai vadovauja „ne tas Orbanas“, o Lenkijoje išrinktas „ne tas Kaczynskis“. Prancūzijos žmonės gali išrinkti „ne tą“ Marine Le Pen. Baimė prarasti valdžią, baimė netekti politinės įtakos, netgi baimė, kad gali tekti atsakyti už visuomenę nuskurdinusią visagalės rinkos kūrybą būtent ir gimdo tokias diskusijas, kuriose atviras ir tiesus žodis vadinamas neapykantą kurstančiomis kalbomis“, – skaitydamas iš lapo kalbėjo R.Paksas.
Keista ta šiandieninė diskusija. Lyg mes, o ne mus sprogdintų. Lyg mes, o ne mums Europoje neapykantą jaustų“, – aliuzijas į islamo ekstremizmą laidė R.Paksas.
Tęsdamas savo prakalbą, nušalintasis prezidentas stebėjosi kritika populizmui – esą taip menkinamas „visuomenės, o ne saujelės interesų atstovavimas“.
„Keista ta šiandieninė diskusija. Lyg mes, o ne mus sprogdintų. Lyg mes, o ne mums Europoje neapykantą jaustų“, – aliuzijas į islamo ekstremizmą laidė R.Paksas.
Galiausiai jis perėjo prie pasvarstymų apie Rusijos kišimąsi į kitose šalyse vykstančius rinkimus.
„Dabar kalbame apie iš vienos pusės įtakojamus rinkimus ir patys svarstome, kaip iš kitos pusės juos įtakoti. Vadinasi, prisidengdami demokratijos vardu, siekiame tokių pat rezultatų. Kad rinkimais būtų išlaikyta turima valdžia. Kad tie rinkimai nebūtų Europos žmonių pasirinkimu. Tai kam tada reikalingi rinkimai, jeigu nebebus pasirinkimo?“ – klausimu užbaigė R.Paksas.
JAV šiuo metu tiriamas galimas Rusijos poveikis pernai vykusiems prezidento rinkimams, kuriuose triumfavo Donaldas Trumpas. Apie Rusijos darytą poveikį rinkimams kalbėta ir Nyderlanduose. Rusijos poveikio baiminamasi ir kitose valstybėse. Čia pirmiausiai akcentuojama Prancūzija, kur Vladimiro Putino favoritė Marine Le Pen laikoma viena rimčiausių kandidačių į prezidento postą.
