Pirmadienį susirinkę valdantieji atsisakė ankstesnių planų kitais metais iki 23–24 proc. didinti Pridėtinės vertės mokestį (PVM). Valdančiosios koalicijos atstovai paskelbė, kad vietoje to milijardo litų trūkumas biudžete bus lopomas 4 proc. sumažinus visų sektorių valstybės išlaidas. Ketinama atsisakyti ankstesnių planų nuo kitąmet grąžinti pensijas į prieškrizinį lygį, pensininkai galės tikėtis tik 50 proc. padidėjimo. Taupant lėšas bus karpomos socialinės išmokos, tačiau kol kas neaišku, kaip. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas pirmadienį tvirtino, kad nebus mažinama aritmetiškai per visas socialines sritis.
Paklaustas, kaip žmonės sutiks tokius valdžios taupymo planus, R.Lazutka teigė, kad šiuo atveju negalima sakyti, jog valdžia iš kai kurių kėsinasi atimti paskutinį kąsnį. „Žmonės pasipiktins, o paskui pripras“, – sakė jis.
R.Lazutka prisipažino blogai vertinantis tiek norą pakelti PVM, tiek valstybės sektoriaus išlaidų mažinimą.
„PVM kėlimo atveju biudžeto skylės mažinimas būtų atsiliepęs visiems pirkėjams ir šiek tiek – prekybininkams, nes pakilus kainoms, būtų sumažėjęs vartojimas. Tai reiškia, kad pagrindinė našta būtų tekusi visiems vartotojams. Dabar karpymai atsilieps tiems, kurie pajamas gauna iš valstybės sektoriaus, tai yra sveikatos apsaugos, švietimo įstaigoms“, – kalbėjo ekonomistas.
Nusprendus mažinti atlyginimus biudžetinėse įstaigose, šių darbuotojai nukentės labiau, nei būtų nukentėję dėl kainų padidėjimo pakėlus PVM. „Tuo tarpu kitiems gyventojams nei kainos didės, nei jų pajamos mažės“, – pridūrė pašnekovas.
R.Lazutka pabrėžė, kad pagrindinė mūsų šalies problema lieka neišspręsta – nesutvarkyti valstybės finansai. „Dabartinė valdžia tam turėjo trejus metus, reikėjo paruošti valstybės finansų sistemos pertvarkymą. Jau praėjusiais metais ekonomikos kritimo nebuvo, o šiais metais ji augo gana dėsningai. Tad nebereikėjo laukti dar vieno gaisro, kurį reikėtų gesinti“, – pabrėžė jis.
Ekonomistas priminė, kad Lietuva iš kitų išsiskiria kaip šalis, kurioje pajamų nelygybė tarp gyventojų yra viena didžiausių Europos Sąjungoje. „Tai reiškia, kad reikia labiau apmokestinti tuos, kurių pajamos didesnės ir kurie turi daugiau turto, kad nereikėtų mokestinės naštos krauti ant žmonių, kurie gyvena sunkiau. Naštą reikia paskirstyti taip, kad ją neštų tie, kurie labiau pajėgia tai daryti, – tvirtino R.Lazutka. – Daug kas sakys, kad tai – socializmas, tačiau reikia tos lygiavos, jeigu mes lyginamės su kitomis šalimis.“
Pašnekovas sakė, kad valdžią galima pagirti už pastangas kovojant su šešėline ekonomika, tačiau R.Lazutka įsitikinęs, kad tos pastangos per menkos.