„Reikia perskirti šiandien visiškai aiškiai Lietuvos visuomenę – į dalį tų, kurie nori gyventi Lietuvoje, ir dalį tų, kuriems ant Lietuvos nusispjaut. Va šitam susitelkimui norinčių gyventi Lietuvoje mes ir kviečiame“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Seime sakė R.Ozolas.
Jis taip pat sakė, jog besitelkiantis judėjimas nebijo nacionalistų etiketės, o projektą tvirtino esant ne rinkimams suburtą, o vienijantį žmones, kurie mato permainų poreikį ir yra pasiryžę „eiti į nežinią prisiimant atsakomybę“.
„Mes nesitikime, kad iš karto čia kažkas praplyš, taip, manome, kad viešojoje erdvėje iškart pasipils įvairių interpretacijų apie mūsų nacionalizmą, apie mūsų antieuropizmą, apie mūsų nacionalistinį izoliacionizmą ir kokie tik įmanomi epitetai mums bus užkrauti. Nebijom. Mes ir rusų buvome vadinami tada nacionalistais, ir tokie ir esame, tokie ir būsime, jei kas norės mus vadinti taip. O šiaip esame normalūs Lietuvos piliečiai ir privalome gyventi kaip piliečiai“, – kalbėjo R.Ozolas.
Mes ir rusų buvome vadinami tada nacionalistais, ir tokie ir esame, tokie ir būsime, jei kas norės mus vadinti taip.
Jis sakė esantis įsitikinęs, jog šalies likimui neabejingi piliečiai parems jų iniciatyvą: „Jei kas girdi ir supranta, ką sakome, apsispręs lygiai tam, kam mes apsisprendėme prieš čia išeidami – prisiimti ėjimo į nežinią atsakomybę. Visi didieji persitvarkymai prasideda nuo ėjimo į nežinią prisiimant atsakomybę. Tokių norinčių prisiimti atsakomybę šiandien Lietuvoje jau yra“.
Koaliciją-susivienijimą „Už Lietuvą Lietuvoje“ vasarį paskelbė kuriančios trys neįtakingos politinės partijos – Lietuvos centro partija, Lietuvos socialdemokratų sąjunga ir Tautininkų sąjunga.
Pranešama, jog judėjimą kuria ne tik politinės, bet visuomeninės jėgos, siekiant „pratęsti Sąjūdžio kelią, nutrūkusį valstybei pasiekus laisvę“.
Pareiškimą dėl telkimosi tautos ir valstybės ateičiai kuriant minėtą judėjimą pasirašė ir daugiau kaip prieš dvidešimt metų nepriklausomybės atkūrimui susikūrusio Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai: Kovo 11-osios nepriklausomybės atkūrimo akto signatarai R.Ozolas, Zigmas Vaišvila, Bronislovas Genzelis, Bronislovas Kuzmickas, akademikai Antanas Buračas, Romas Pakalnis, Seimo narys Gintaras Songaila.
