Estai negali turėti atskiros apygardos, nes jų šalyje per mažai „Rotary“ klubų – tik 16. Latviai turi 19 klubų – taigi jiems dar irgi toli iki savarankiškos atskiros apygardos. Lenkijoje 100 tūkst. gyventojų tenka tik 4 rotariečiai, todėl apie savarankišką apygardą čia irgi tegalima pasvajoti.
Lietuvoje veikia 47 pasaulyje pripažinti ir inauguruoti „Rotary“ klubai, vienijantys 1404 narius.
Įleido šaknis
Iki liepos 1 dienos Lietuva vis dar priklausys Lietuvos-Pietų Danijos apygardai 1460, kurios valdytojo pareigas šiuo metu eina vienas telekomunikacijų bendrovės „TELE 2“ įkūrėjų Lietuvoje, žinomas visuomenės veikėjas dr. Juozas Šarkus.
„Rotary“ nariu jis tapo iškart po Nepriklausomybės, todėl savo akimis matė, kaip organizacija augo ir stiprėjo.
Nuo šiol su kitais tarptautinės „Rotary“ organizacijos lyderiais bendrausime tiesiogiai, be tarpininkų – tai suteiks daugiau galimybių veikti.
Todėl faktas, kad Lietuva turės savarankišką apygardą, jam ypač reikšmingas: jis įrodo, kad dirbta ne veltui, kad „Rotary“ tradicijos Lietuvoje giliai įleido šaknis.
„Nuo šiol su kitais tarptautinės „Rotary“ organizacijos lyderiais bendrausime tiesiogiai, be tarpininkų – tai suteiks daugiau galimybių veikti“, – aiškino J.Šarkus ir priminė, kad pirmasis Lietuvos „Rotary“ klubas buvo įkurtas 1934 metais Kaune.
1935 metų gegužės 5-ąją Kauno Rotušėje tarptautinio „Rotary“ atstovas iš Suomijos F.Torvalas įteikė Kauno „Rotary“ klubui jo tarptautinio pripažinimo dokumentą – chartiją – ir ritualinį klubo atributą – medinį plaktuką su varpeliu.
Sekant kauniečių pavyzdžiu „Rotary“ klubai buvo įkurti Šiauliuose, Klaipėdoje ir Vilniuje, tačiau 1940 metais Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, „Rotary“ klubų veikla buvo nutraukta, o daugelis rotariečių ištremti į Sibirą.
„Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, atgimė ir „Rotary“ klubų veikla. Pirmas klubas savo veiklą pradėjo Vilniuje. Po to buvo atkurtas ir klubas Kaune: buvo išlikę daug prieškario Kauno „Rotary“ klubo dokumentų, dar buvo gyvas senojo Kauno „Rotary“ klubo narys Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, tapęs atsikūrusio klubo garbės nariu.
Kauno „Rotary“ klubas netrukus švęs savo veiklos 80-etį. Šiaulių ir Klaipėdos „Rotary“ klubai jau paminėjo veiklos 75-mečio jubiliejus. Vilniaus „Rotary“ klubas atšventė 70-ies metų veiklos sukaktį“, – didžiuodamasis sudėtinga, bet ilga klubų istorija pasakojo J.Šarkus.
Svarbiausia ne pinigai, o moralė?
„Rotary“ klubuose veikia kone pusantro tūkstančio rotariečių, tačiau plačiajai visuomenei ši organizacija vis dar atrodo slapta ir uždara.
Kas tie kiekvieną savaitę vis kitoje vietoje susirenkantys žmonės? Ką jie veikia? Apie ką šneka? Turbūt ką nors rezga? Juk tai, ko nepažįsti, žmonėms žadina ne tik smalsumą, bet ir įtarumą.
„Nesame mes jokie masonai“, – nusikvatoja J.Šarkus, tačiau pripažįsta, kad „Roraty“ klubo nariu gali tapti ne kiekvienas. Tam reikia atitikti daugiau nei prieš šimtmetį tarptautinės organizacijos nustatytus kriterijus.
Norėdamas būti klubo nariu pirmiausia turi būti lyderis – gyvenime jau šio to pasiekęs žmogus. Be to, labai svarbi žmogaus reputacija, moralė ir vertybės.
Klubo nariu tampama pakvietus vienam iš tikrųjų narių ir neprieštaraujant kitiems klubo nariams bei sumokėjus stojamąjį ir kasmetį nario mokestį. Kiekvienai profesijai klube gali atstovauti ne daugiau nei penki nariai, kad klubas netaptų siaurų interesų draugija.
„Norėdamas būti klubo nariu pirmiausia turi būti lyderis – gyvenime jau šio to pasiekęs žmogus. Be to, labai svarbi žmogaus reputacija, moralė ir vertybės“, – aiškino J.Šarkus.
O pinigai? Kokio dydžio metinis nario mokestis?
„Mes nelabai mėgstame apie tai kalbėti, tačiau neturime ir ko slėpti. Metinis nario mokestis vidutiniškai siekia apie tūkstantį litų. Vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad rotariečiai nėra turtuoliai. Sakyčiau, kad tai stiprūs vidurinės klasės atstovai. Mūsų gretose yra ne tik verslininkų, bet ir medikų, teisininkų, menininkų“, – kalbėjo pašnekovas.
Viename klube – tautybių, rasių ir tikėjimų mišinys
„Rotary“ organizacija, laikydamasi tarnavimo visuomenei idealo, vykdo humanitarinius projektus, ugdo ir skatina dorovinius profesinės veiklos pradus, tarptautinį tarpusavio supratimą, gerą valią ir taiką.
Todėl „Rotary“ vienija įvairių tautybių, rasių ir tikėjimų žmones. „Mūsų misija – rūpintis kitais, puoselėti aukštus etikos standartus bei skatinti tarpusavio supratimą, bendraujant verslininkams, įvairių sričių profesionalams ir visuomenės lyderiams“, – pasakoja J.Šarkus.
Tiesa, jis neslepia, kad prieš kelis dešimtmečius tarp rotariečių nebūdavo moterų, tačiau XX amžiaus 7–8 dešimtmetyje diskriminacija pagal lytį buvo panaikinta. Maža to, dabar moterys ne tik dalyvauja „Rotary“ klubų veikloje, bet ir pačios juos kuria.
Pavyzdžiui, 25 aktyvios, veiklios ir žinomos klaipėdietės 2012 metų lapkritį uostamiestyje įkūrė „Rotary“ klubą „Karalienė Luizė“. Jo narės siekia, kad Klaipėdoje stiprėtų karališkojo Prūsijos miesto dvasia. Klubo planuose – ne tik projektai, susiję su karalienės Luizės palikimo išsaugojimu ir naujų tradicijų kūrimu. Moterys globoja meno ir kultūros žmones, vaikų namų auklėtinius.
Tai – fantastiškos moterys. Jos turi tiek entuziazmo, tiek iniciatyvos, tiek planų ir, svarbiausia, polėkio visa tai įgyvendinti.
„Tai – fantastiškos moterys. Jos turi tiek entuziazmo, tiek iniciatyvos, tiek planų ir, svarbiausia, polėkio visa tai įgyvendinti“, – džiaugėsi J.Šarkus ir pažymėjo, kad, nors klubo kolektyvas labai moteriškas, pagal nuostatus durys negali būti užtrenktos ir vyrams.
Vis dėlto visame pasaulyje „Rotary“ klubuose dominuoja vyrai. Lietuvoje moterų narių skaičius sudaro apie 9 proc.
Didžiausias projektas – kova su tuberkulioze
Planuojama, kad birželio 28-ąją savarankiškos „Rotary“ apygardos Lietuvoje sukūrimo šventė vyks Valdovų rūmuose. Iki tol J.Šarkus keliauja po Lietuvą ir lanko visus „Rotary“ klubus.
„Susitinku su „Rotary“ klubų nariais įvairiuose Lietuvos miestuose bei miesteliuose ir matau, kiek daug gražių ir prasmingų darbų jie yra nuveikę. Tai tikrai nėra atsitiktiniai žmonės – jie iš tikrųjų yra savo miesto elitas, bendruomenės žiedas“, – įspūdžiais dalijosi J.Šarkus.
Paklaustas, kokį „Rotary“ įgyvendintą projektą įvardytų kaip patį sėkmingiausią, pašnekovas ilgai nemąsto: tai būtų jungtinis Danijos ir Lietuvos projektas kovai su tuberkulioze.
Prieš kelerius metus „Rotary“ klubo nariai kovai su tuberkulioze surinko 1,8 mln. litų. Už šiuos pinigus ligoninėms buvo nupirkta modernios diagnostinės įrangos, sergantiesiems dalinamas maistas ir higienos priemonės.
Tai tikrai nėra atsitiktiniai žmonės – jie iš tikrųjų yra savo miesto elitas, bendruomenės žiedas.
„Yra labai skaudžių atvejų, kai tuberkulioze suserga tvarkingi, sveikata besirūpinantys žmonės ir net vaikai, ligą pasigavę kur nors troleibuse. Tačiau didžiąją daugumą tuberkulioze sergančių žmonių sudaro asocialūs asmenys, kurie vengia gydymo net diagnozavus ligą. Todėl mes sugalvojome, kaip juos privilioti: atėjęs pasiimti vaistų toks žmogus gaudavo lauknešėlį su maisto produktais. Ši taktika davė gerų rezultatų“, – šypsojosi J.Šarkus.
Kitų labdaringų projektų, aukcionų ir įvairių iniciatyvų, kurių metu surinktos lėšos būna skiriamos ligoninėms, sunkiai sergančių vaikų gydymo įrangai įsigyti, perspektyviems talentingiems vaikams iš neturtingų šeimų paremti, nuperkant jiems brangius muzikos instrumentus, J.Šarkus net nemini – viską sunku ir prisiminti.
Į klubą – pačiame jėgų žydėjime
Šiuos metus J.Šarkus vadina „Rotary“ pakilimo laikotarpiu. Savarankišką tarptautinės „Rotary“ organizacijos apygardą Lietuvoje turėsianti organizacija jaučiasi tvirta, ryžtinga ir galinga.
Tačiau J.Šarkus neslepia, kad apygardos sukūrimas – tai ir didžiulė atsakomybė, ir iššūkis.
Todėl reikia neužmigti ant laurų ir toliau stiprinti pozicijas: plėsti senųjų klubų narių skaičių, steigti naujus klubus.
„Narystės stiprinimas ir augimas nėra kieno nors vieno darbas – tai mano darbas, tai Lietuvos „Rotary“ lyderių darbas, tai kiekvieno rotariečio pareiga ir atsakomybė“, – aiškina J.Šarkus ir pasidžiaugia, kad Lietuvos rotariečių amžiaus vidurkis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse.
Lietuvoje jis siekia apie 54 metus, Danijoje – apie 65-erius, o JAV – daugiau nei 70 metų.
Narystės stiprinimas ir augimas nėra kieno nors vieno darbas – tai mano darbas, tai Lietuvos „Rotary“ lyderių darbas, tai kiekvieno rotariečio pareiga ir atsakomybė.
„Kai kuriose šalyse, ypač JAV, buvo praleistas labai svarbus momentas – laiku nepritraukta naujų jaunų narių. Todėl nėra nieko svarbesnio „Rotary“ ateičiai kaip naujos kartos programos“, – įsitikinęs Pietų Danijos – Lietuvos „Rotary“ apygardos valdytojas.
„Rotary“ – tai vizitinė kortelė
1995 metais Lietuvoje buvo įkurtas pirmasis jaunimo nuo 18 iki 30 metų Kauno „Rotaract“ klubas.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 8 „Rotaract“ klubai, vienijantys 150 narių, ir 4 „Interact“ klubai, kurie buria jaunimą nuo 12 iki 18 metų. Šiuo metu juose yra 30 narių.
„Tie vaikai tikri šaunuoliai, jiems tik duok užduotį, duok veiklos! Žinoma, tai nereiškia, kad visi „Interact“ nariai pereis į „Rotaract“ klubus, o pastarieji taps „Rotary“ nariais – kai kas pasitrauks, atsisijos. Tačiau dalis tikrai liks, tokių pavyzdžių jau turime. Mes galime pagrįstai didžiuotis mūsų jaunimo „Rotaract“ veikla. Juk pagrindinį pastaruoju metu susikūrusių ir besikuriančių naujų „Rotary“ klubų branduolį sudaro būtent buvę „Rotaract“ nariai. Tačiau norint išlaikyti šį lygį ir toliau stiprinti „Rotaract“ veiklą, būtinas nuolatinis mūsų, „Rotary“ narių, „Rotary“ lyderių dėmesys, padrąsinimas, paskatinimas ir reali pagalba“, – kalba J.Šarkus.
Jis neabejoja, kad ateityje „Rotary“ veikla tik stiprės, nes priklausyti tarptautinei „Rotary“ organizacijai, žinomai visame pasaulyje, reiškia prestižą ir žymi statusą visuomenėje.
„Rotary“ – tai vizitinė kortelė, kuris pasako, kokiomis vertybėmis žmogus vadovaujasi savo kasdieniniame gyvenime ir profesinėje veikloje.
