Sovietmečiu klestėjusi ir itin mėgta kavinė ištuštėjo apie 1992 metus. Nuo tada tuščiai svarstoma, kas ir kaip galėtų ją atgaivinti.
Nuomininkas kaltas nesijaučia
„Rotonda“ priklauso Vilniaus savivaldybei. Ši ją išnuomojo bendrovei „Gairė“. O šios direktorius Alfonsas Ambrazas nesijaučia kaltas, kad kavinė iki šiol lankoma nebent benamių.
„Kavinės ateitis ne mūsų rankose. Yra krūvos problemų – tai kultūrinio rezervato teritorija, ginčijamasi, kam ji priklauso, tebevyksta teismai, dėl to mes net nekišame rankų. Kol nebus išaiškinti visi teisiniai dalykai, tikrai nenoriu inicijuoti kokių nors darbų pradžios“, – „15min“ dėstė A.Ambrazas.
Jis tvirtino savo lėšomis parengęs naują kavinės projektą dar 2008 metais. Tačiau po to prasidėjo ekonominė krizė, kilo teisinių problemų dėl teritorijos ir visi darbai sustojo. O pokyčių „Rotondoje“ jis patarė laukti tada, kai bus pradėtas tvarkyti visas Sereikiškių parkas, Gedimino kalnas ir jo prieigos.
„Šalia sustabdytos statybos, į kurias verslininkai jau nemažai investavo. Todėl gerai, kad mes sukišome tik 150 tūkst. Lt į projektavimo darbus. Blogiausiu atveju galėsime tą projektą padovanoti miestui, jeigu miestas norės rekonstruoti šį pastatą pats“, – pareiškė A.Ambrazas.
Įtaria tyčinį vilkinimą
| ||
Tačiau Vilniaus pilių kultūrinio rezervato direktorei Audronei Kasperavičienei susidarė įspūdis, kad buvusi kavinė tyčia netvarkoma, kadangi miesto savivaldybei nepriimtina, jog teritorija Gedimino kalno papėdėje panaudos teisėmis perduodama būtent rezervatui.
„Mes įdėjome tikrai labai daug pastangų, kad ta teritorija būtų pagaliau pradėta tvarkyti. Buvo pasirinkta atlikti kapitalinį remontą, vadinasi, niekas šio pastato išorėje iš esmės nesikeis. Žinoma, teritorija yra saugoma, norint įrengti kanalizaciją ar dar kažką, reikia atlikti archeologinius tyrimus. Bet tai nėra naujiena, apie tai iš anksto puikiai žinojo ir pastato nuomininkas, ir savininkai“, – sakė A.Kasperavičienė.
Rezervato vadovės teigimu, sovietmečiu tai buvo gana alternatyvus statinys, neideologizuotas, o pritaikytas parkui.
„Lietuvoje istorinių želdynų turime itin mažai, o panašių statinių beveik iš viso nėra. Dabar visas pasaulis atsigręžia į šio laikotarpio statinius, todėl reikia didžiuotis tokį turint. Be to, jis yra tikrai prestižinėje vietoje, savivaldybė turėtų susirūpinti, kodėl jis nėra sutvarkytas“, – kalbėjo A.Kasperavičienė.
Menininkų susitikimų vieta
Sovietmečiu „Rotondoje“ mėgo rinktis skulptoriai, dailininkai, Dailės instituto studentai, kurie gerdavo kavą ir kalbėdavosi gana laisvamaniškomis tam laikui temomis. „Rotonda“ buvo žinoma vieta Vilniuje, turėjo nuolatinių lankytojų, išskirtinę atmosferą. Tačiau viskas išnyko“, – apgailestavo A.Kasperavičienė.
Rezervato atstovai tikina padarę viską, kad statinį būtų galima sutvarkyti, belieka įgyvendinti prieš trejus metus parengtą projektą. „Buvo siūlytas ir kitas projektas, pagal kurį kavinė išsiplėstų, bet tai netinka tokiam nedideliam skverui, kaip šis. Suprantama, kad verslininkams norėtųsi didesnių patalpų, tada tilptų daugiau lankytojų, būtų uždirbama daugiau pinigų. Bet mums svarbu išlaikyti autentišką statinį“, – tvirtino A.Kasperavičienė.
Pagal projektą kartu su kavine pastate galėtų būti įrengtas ir turizmo informacijos centras, vyktų nedidelės parodos. Tačiau pastato nuomininko rezervatas negali priversti imtis jokių veiksmų. Tai galėtų padaryti nebent Vilniaus savivaldybė, kuriai nuolat siunčiami raštai su prašymais susitvarkyti.
Kavinės istorija
Vasaros kavinė „Rotonda“ buvo projektuojama ir statoma 1954–1956 metais, jos autorius – architektas Gediminas Valiuškis. Statinys priklauso XX a. architektūros periodui, vadinamam pokario sovietine architektūra. Pastatas mūrinis, tinkuotas, vienaaukštis, po juo nėra rūsių, išsaugoti visi kultūriniai sluoksniai.
