Atvykusieji tikėjosi kitko
„Gyvename nežmoniškomis sąlygomis“, „ši vieta skirta nebent gyvuliams“, „norime iš čia išeiti“ – tokie šūksniai pasitinka vos prasivėrus Rūdninkų poligono vartams, kur šiuo metu yra apgyvendinti šimtai migrantų.
Atmosfera čia slogi, niūrumo priduoda ir po lietaus susidariusios purvinos balos, aplink besimėtančios šiukšlės. Tačiau stipriausiai jaučiamas čia gyvenančiųjų nusivylimas. Akivaizdu, kad nelegaliai kirsdami Baltarusijos sieną su Lietuva migrantai tikėjosi kitko.
Keturi tūkstančiai į Lietuvą atvykusių migrantų tapo nemažu iššūkiu šaliai, kuri iki tol nebuvo susidūrusi su panašia problema, mat kai 2015 m. Europoje kilo pabėgėlių krizė, Lietuvos ji bemaž nepalietė ir apie būtinybę kurti pabėgėlių stovyklas iki šios akimirkos vargu, ar kas galėjo galvoti.
Tačiau stiprėjant Lietuvos konfliktui su Baltarusijos režimu, migrantai ėmė plūsti į šalį per kaimyninės sienos miškus. O ką su jais daryti, teko spręsti čia ir dabar. Buvo priimtas sprendimas dalį jų apgyvendinti Rūdninkų poligone. Taigi dabar šioje vietoje pasitinka šimtai daugiausia jaunų vyrų, kurie žvelgia pro metalinę tvorą.
Įsikibę į jos kraštus į atvykstančiuosius juos pakalbinti vieni žvelgia nusivylimo kupinomis akimis, kiti – neslepia pykčio. Treti net nebando slėpti buvę apgauti. Tačiau į vieną klausimą visi atsako vieningai: „kaip jaučiuosi? Labai blogai“.
Rūdninkų poligone gyvenantis migrantas iš Irako 15min filmavimo komandą pasitinka ne itin šiltai. Vyras nenorėjo pasakoti nei kaip čia atvyko, nei kur jo šeima, nei kiek jo kišenę patuštino ši kelionė į „turtingąją Europą“.
Irakiečiu pristatęs vyras, kuris taip pat atsisakė pasakyti savo vardą, pareiškė norįs kalbėti tik apie tai, kas svarbu Rūdninkų poligone esantiems migrantams – jiems suteiktas gyvenimo sąlygas.
„Net gyvuliai čia negalėtų gyventi. Patikėkite, tai tiesa. Mums neužtenka paklodžių, užtiesalų, palapinės yra blogos, naktį negalime jose miegoti. Kai lyja, vanduo patenka į vidų“, – piktinosi vyras.
Mums kalbantis, iš už nugaros jam išlenda kitas jaunas vyras, nešinas penkialitriu vandens. Vanduo – viena priežasčių, dėl ko skundžiasi Rūdninkų poligone gyvenantys migrantai.
Iš tiesų, mums rodomas vanduo nėra tas, iš kurio skubėtum išsivirti kavos, tačiau, iš kur atvykėlis jo pasisėmė – atsakyti sunku. Pasivaikščioti daugiau po jų gyvenamą teritoriją nebuvo leista.
„Dėl jūsų pačių saugumo“, – taip paaiškino mus pasitikęs pareigūnas.
Patys migrantai aiškina, kad būtent toks vanduo jiems yra vežamas.
„Negalime net nusiplauti rankų. Net nežinau, iš kur mums vežamas vanduo, galbūt iš šalia esančios upės. Pažiūrėkite, jie atveža dabar, kai esate jūs ar kiti žiniasklaidos atstovai. Tada jie atveža maisto ir vandens“, – taip kartojo ne vienas Rūdninkų poligone esantis migrantas.
Jie tikino esą geriausiai aprūpinami tada, kad į poligoną užsuka žiniasklaidos atstovai. Tačiau patikrinti šių žodžių ir vėl nėra galimybės.
Reikalauja gerbti jų teises
Dar viena frazė, kurią išgirsi bemaž iš kiekvieno, gyvenančio Rūdninkų poligone: „norime, kad Lietuva gerbtų žmogaus teises“. Paklausti, kodėl nusprendė mūsų šalies sieną kirsti nelegaliai, tikina neturėję kito pasirinkimo.
„Jei bandyčiau atvykti čia legaliai, jie mane būtų sulaikę ir nužudę. Tai buvo vienintelė mūsų galimybė – atvykti čia. Nežinome, kodėl.. Bet kai pamatėme, kad siena yra atidaryta.. Nežinau. Nepažįstu šitos šalies. Nepaisant to, kad savo šalyje buvau mechanikos inžinieriumi, nežinojau, kad ši šalis yra žemėlapyje. Kai atvykau į Baltarusiją, man pasakė, kad kirsime Lietuvos sieną. Tikėjausi, kad čia žmogaus teisės gerbiamos, kaip ir kitose Europos šalyse. Tačiau čia nematome nieko panašaus“, – 15min tvirtino irakietis.
Dalies naujųjų Rūdninkų gyventojų noras šiuo metu, panašu, vienas – kuo greičiau išvykti iš Lietuvos. Bent jau taip teigė kalbintas irakietis.
„Viliuosi tiesiog išvykti iš Lietuvos. Tikiuosi, kad man suteiks dokumentus ir su jais iškeliausiu. Tiesiog norime taikos, ieškome taikos. Jei valdžia čia negali mumis pasirūpinti, suteikti, ko mums reikia, tada leiskite mums vykti į kitas šalis“, – tvirtino vyras.
Jaučia visuomenės priešiškumą
Einant tolyn palei metalinę tvorą, prie kurios išsirikiavę poligono gyventojai, pasikalbėti su 15min žurnalistais paprašė dar vienas jaunas irakietis – Husseinas Ali. Skirtingai nuo pirmojo pašnekovo, jis atrodo ramus. Jo akyse ne tiek pykčio, kiek nusivylimo. Vyras pasakoja negalėjęs gyventi savo gimtinėje, nes esą jam ten yra nesaugu. Iš pradžių bėgo į Turkiją, iš ten tikėjosi nusigauti į Graikiją, o po to toliau – į Vakarų Europą.
Tačiau išgirdęs apie galimybę atvykti į Baltarusiją ir iš ten keliauti toliau į Europos Sąjungą, nusprendė pasirinkti būtent šią galimybę. Iš kur apie tai sužinojo? Teigia, kad socialiniuose tinkluose apstu informacijos apie tokį išvykimo būdą.
Tačiau atvykęs į Lietuvą jis teigia pasijutęs nusikaltėliu, esą būtent taip žiūrima į nelegaliai sieną kirtusius migrantus.
„Mums sakoma, kad esame nusikaltėliai, bet mes – ne nusikaltėliai. Visa Europa gerbia pabėgėlius. Sako, kad galime čia atvykti. Gerbiame Lietuvos valdžią ir jūsų karius. Tačiau jūsų valdžia turi gerbti mus ir nustoti vadinti nusikaltėliais. Esame tik pabėgėliai, nieko nepavogėme, nenužudėme. Norime saugaus gyvenimo, nes mūsų šalyje yra pavojinga. Pareigūnai sako, kad turėtume grįžti į savo gimtines, tačiau neatvykau čia tam, kad dabar grįžčiau. Atvažiavau susikurti saugų gyvenimą“, – tvirtino irakietis.
Vyras teigia norįs pasilikti Lietuvoje, jei čia jam bus suteiktos galimybės tai padaryti. Jei ne – tuomet jo tikslas būtų keliauti toliau.
„Noriu susigrąžinti laisvę, išeiti iš čia, išmokti kalbą, susirasti darbą. Lietuvoje ar kitoje šalyje, kuri gerbia pabėgėlius. Suprantame jūsų valdžios baimę. Galbūt Lietuvos visuomenė bijo mūsų, tačiau tarp mūsų yra tiek gerų, tiek ir blogų žmonių. Kaip ir kiekvienoje šalyje. Daugelis iš mūsų yra geri. Esu inžinierius, kalbu keturiomis kalbomis. Savo šalyje turėjau gerą darbą, tačiau man ten nesaugu. Neatvykome čia pasilinksminti, keliauti“, – tvirtino irakietis.
Pripažįsta buvęs apgautas
Netrukus po pokalbio su irakiečiu išgirstame rusiškai kalbantį vyrą. Tai Kata vardu prisistatęs siras. Pusamžis vyras taip pat tikino, kad gyvenimas jiems įkurtoje stovykloje yra sudėtingas. Kata teigia, kad savo šalyje ne vieną dešimtmetį dirbo gydytoju. O jei būtų žinojęs, kur pateks, nebūtų išvykęs. Į klausimą, kodėl gi tuomet nusprendė bėgti, vyras atsako norėjęs atsidurti Vokietijoje, kur šiuo metu jau gyvena jo šeima. Tačiau, kaip tikina, buvo apgautas.
„Mus tiesiog apgavo, paėmė pinigus ir pasakė, kad keliausime iš karto į Vokietiją. Nežinojau, kur yra Lietuva“, – pasakojo Kata.
Pasak jo, Sirijoje jam buvo pažadėta, kad atskridus į Baltarusiją ir kirtus sieną, jo lauks automobilis, kuris nuveš į Vokietiją. Kas tie „žadėtojai“? Pasak Kata, tai trys vyrai – du irakiečiai ir baltarusis. Kiekvienam jų jis teigia sumokėjęs po tūkstantį eurų. Tačiau pinigai nuėjo veltui, o vietoje žadėtos Vokietijos jis pateko į Rūdninkų poligoną.
Tokių, patikėjusių gražiais pažadais, pasak Kata, yra daug.
„Ten, Baltarusijoje, labai daug žmonių šiuo metu. Tai – šeimos, maži vaikai. Visus juos mačiau“, – pasakojo siras.
Kata tvirtina bijantis, kad šąlant orams, Rūdninkų poligone ims sirgti vis daugiau migrantų. Tvirtino, kad prie įkurtos stovyklos turėtų būti pastatytas greitosios pagalbos automobilis, kad reikalui esant, pagalba būtų teikiama čia ir dabar.
Dėl menkos galimybės gauti medicininę pagalbą skundėsi ir daugiau Rūdninkų poligono gyventojų. Tačiau VST atstovai tvirtina priešingai – esą medicininė pagalba migrantams teikiama visuomet, kai tik jos prireikia.
15min komandai lankantis Rūdninkų poligone, migrantų poreikius stovykloje užsirašo ir čia atvykę Raudonojo kryžiaus atstovai, kuriuos iš visų pusių apsupę poligono gyventojai.
Nepatenkintų migrantų šūksniams netylant, poligone statoma dar viena didelė palapinė. Čia, pasak jų, greitai bus atvežta dar daugiau atvykėlių. Tuo pat metu stovyklos gyvenimas verda toliau – prie įrengtų prausyklų vienas migrantų padeda kitam apsikirpti, o artėjant vakarui poligone kuriasi vis daugiau laužų.
