Pasipiktinęs tėvas po mokslo metų pradžios šventės parašė laišką Vilniaus rajono merei Marijai Rekst, prašydamas imtis priemonių dėl šiame rajone esančių lietuviškų-lenkiškų mokyklų švenčių, minėjimų ir kitų renginių pravedimo kalbos.
Norėtų bent vertimo
„Manau tikrai būtų mažų mažiausiai mandagu, kad tokie renginiai bent jau būtų pilnai verčiami iš lenkų kalbos į lietuvių kalbą, kuri, beje, yra valstybinė mūsų šalies kalba. Aš nesitikiu ir nereikalauju, kad tokie bendri renginiai būtų pravedami tik ta kalba, kurią visi mokame – t.y. lietuvių kalba, bet būkite pakankamai delikatūs ir leiskite mums su dukryte suprasti apie ką kalba Lietuvos Respublikos ne tik lenkiškos, bet ir lietuviškos mokyklos direktorius savo pirmokėliams ir jų tėveliams“, – savo laiške rašo D.Noreikis.
Aš sutinku, kad mokykloje, kur yra ne tik lietuvių, bet ir lenkų vaikų, gali būti kalbama lenkiškai, bet reikėtų kaip nors delikačiai paaiškinti vaikams, kad dabar kalbėsime lietuviškai, paskui – lenkiškai, – kalbėjo D.Noreikis.
Anot tėvo, Rugsėjo 1-ąją Rukainių mokykloje keturi penktadaliai kalbų buvo lenkų kalba, nors mokyklą lanko ir lietuvių vaikai, kurie lenkų kalbos nesupranta. Yra nesuprantančių ir tėvų.
Kaip 15min.lt pasakojo D.Noreikis, jeigu į mokyklą ateina mažas vaikas, su juo privalu kalbėtis ta kalba, kurią jis supranta, taip pat – ir iš tribūnos oficialios šventės metu. „Tarkim, mano dukrytei 6 metai, ji nesupranta, buvo sutrikusi, kur čia pakliuvo. Tai nėra normalu. Aš sutinku, kad mokykloje, kur yra ne tik lietuvių, bet ir lenkų vaikų, gali būti kalbama lenkiškai, bet reikėtų kaip nors delikačiai paaiškinti vaikams, kad dabar kalbėsime lietuviškai, paskui – lenkiškai“, – kalbėjo D.Noreikis.
Pirmokės tėvas neslėpė, kad pirma kilusi mintis jam buvo apie tai, jog reikėtų keisti mokyklą. Vyras nenorėjo spėlioti, kokios priežastys verčia taip elgtis direktorių, tačiau jam pasirodė, kad mokyklai vadovaujantys pedagogai yra nejautrūs. Jis teigė nenorįs susieti šios situacijos su nesutarimais tarp politikų, tačiau asociacijų kyla.
„Mes čia gyvename, draugiškai su kaimynais gyvename, mėgstame vieni kitus, čia tikrai nėra jokių kovų ar nesutarimų. Norisi turint istorinę abi tautas liečiančią praeitį, kuri yra tokia, kokia yra, gyventi taip, kad gerbtume vieni kitus“, – teigė D.Noreikis.
Siūlo neieškoti problemų, kur jų nėra
Pabandykite suprasti ir mane: kaip aš, kaip mokyklos vadovas, privalau elgtis. Aš kalbu ir ta, ir ta kalba. O vedantieji kalbėjo per šventę tik lietuviškai, todėl kažkas pastebėjo, jog buvo pernelyg daug valstybinės kalbos, – kalbėjo O.Nikončikas.
Tačiau mokyklos direktorius O.Nikončikas apie Rugsėjo 1-ąją jo vadovaujamoje mokykloje pasakojo visiškai kitaip. Jo teigimu, šventės vedėjai buvo dvyliktokai, kurie kalbėjo tik lietuviškai. Kitos kalbos skambėjo abiem kalbomis.
Šios mokyklos lietuviškoje pradinėse klasėse iš viso mokosi 12 mokinių, šiemet yra keturi pirmokai. Iš viso Rukainių vidurinę mokyklą lanko 233 vaikai.
„Pabandykite suprasti ir mane: kaip aš, kaip mokyklos vadovas, privalau elgtis. Aš kalbu ir ta, ir ta kalba. O vedantieji kalbėjo per šventę tik lietuviškai, todėl kažkas pastebėjo, jog buvo pernelyg daug valstybinės kalbos. Kaip žmogus, taip ir nuomonė“, – kalbėjo direktorius.
O.Nikončikas nesutinka, kad tėvai neturėjo galimybių gauti kokios nors informacijos, kuri per šventę buvo išsakyta lenkų kalba. Jis teigė esąs atviras ir visada pasiruošęs dialogui su tėvais. Anot direktoriaus, jis norėtų, kad vaikai lietuvių kalba čia galėtų mokytis ne tik pradinėse klasėse, tačiau vaikų yra tik tiek, tad klasės nesusiformuoja.
„Mes ieškome problemų ten, kur jų nėra.... Nereikėtų. Aš galvoju, kad mes gyvename gana draugiškai ir problemų tikrai nėra“, – įsitikinęs Rukainių vidurinės mokyklos direktorius.
