„Mes dabar turime keletą pasiūlymų ir, matyt, turėsime ekspertų grupę, kuri gali atvykti prieš Varšuvos viršūnių susitikimą“, – BNS Briuselyje trečiadienį sakė J.Olekas.
„Pagrindinės vietos turbūt būtų Rukloje, kur yra mūsų didžiausia bazė, nes ten yra vietos, kur kariai galėtų įsikurti. Kita vieta yra arčiau mokymų bazės Pabradėje, taip pat kitos vietos, kur dislokuoti mūsų kariniai daliniai“, – pridūrė ministras.
Pasak jo, kai kurie specifiniai sąjungininkų bataliono vienetai galėtų jungtis prie Lietuvos kariuomenės dalinių, o tai reiškia, kad batalionas gali būti dislokuotas keliose Lietuvos vietose.
Sprendimą dislokuoti po tarptautinį batalioną Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje antradienį priėmė Aljanso gynybos ministrai. Lietuvos politikai anksčiau yra skelbę, kad Lietuvoje kuriamo bataliono pagrindą sudarys Vokietijos kariai, o kitos valstybės prie jo prisidės mažesniais pajėgumais.
J.Olekas sakė, kad sąjungininkų batalionas Lietuvoje turėtų būti dislokuotas 2016 ir 2017 metų sandūroje.
„Vėliausiai (batalionas) turėtų startuoti kitų metų pradžioje, bet aš galvoju, kad galime sulaukti kai kurių elementų ir šių metų pabaigoje“, – teigė ministras.
Pasak jo, šis dalinys galėtų vykdyti kovines užduotis karo atveju.
„Užduotys bus tokios, kad jis bus NATO padalinys, kuris iš karto reaguotų į bet kokią agresiją prieš NATO teritoriją, šiuo atveju prieš Lietuvą“, – tvirtino J.Olekas.
„Jis atvyks čia ne mokymui, o kovinėms užduotims vykdyti“, – pridūrė jis.
NATO teigia, kad papildomi pajėgumai į Rytų Europą siunčiami reaguojant į agresyvius Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Baltijos jūros regione. Anot Maskvos, tai kelia pavojų Rusijos saugumui, ir ji žada imtis atsakomųjų priemonių.