„Eina 1811 – 1812 metų žiema. Prabėgo jau keleri metai nuo šlovingų 1809 m., kuomet ties Vagramu imperatorius Napoleonas sumušė austrų kariuomenę ir stojo ilgiausia per visą jo valdymą taika. Šie taikos metai kariuomenėje nepraėjo be pėdsako – iš dyko buvimo karių moralė smuko, sumenko batalionų kovingumas. Tuo tarpu tik aklas gali nepastebėti, to kas neišvengiama – naujo karo šešėlis stojo ant mūsų šalies ir vis nauji karių pulkai stoja po trispalvėmis Prancūzijos imperijos vėliavomis.
Kadangi karas su nepaklusnia Rusija gali įsiplieksti jau pavasarį, įsakyta nedelsiant paruošti karius: III-as Armijos korpusas, vadovaujamas Elchingeno kunigaikščio maršalo Mišelio Nėjaus jau atvyko į snieguotas Lenkijos žemes. Korpuso X-a pėstininkų divizija su artilerijos ir kavalerijos junginiais atvyko į mažą kaimelį pavadinimu Rumszyszki, kur iki birželio turi pasirengti būti visiškoje parengtyje karui...“, – istorinį kontekstą nupiešė Kauno karybos istorijos klubas.
Kasmet nemažai žiūrovų pritraukiantis renginys, šiemet itin didelio gyventojų nesulaukė. „Prancūzų“ atsitraukimą stebėjo negausus žiūrovų būrys.
