Tokį sprendimą patvirtino Vilniaus miesto laikinoji komisija, sudaryta rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, palaikų perkėlimui, laidojimo vietų įamžinimui arba pažymėjimui. Penktadienio rytą savivaldybėje įvyko jos narių posėdis dėl Antano Kraujelio palaikų perlaidojimo.
Kaip 15min sakė šiame posėdyje dalyvavęs Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas, derinamos paskutinės detalės dėl laidotuvių datos ir šarvojimo vietos, tačiau jau nuspręsta dėl palaidojimo vietos.
„Mes esame gavę Krašto apsaugos ministerijos prašymą palaidoti A.Kraujelį-Siaubūną Antakalnio kapinių Karininkų kalnelyje“, – teigė V.Mitalas.
Antakalnio kapinių Lietuvos kariuomenės karininkų laidojimo kvartale laidojami Lietuvos kariuomenės karininkai.
Planuojama, kad laidotuvės vyks spalio 26 dieną. Atsisveikinti su partizanu A.Kraujeliu–Siaubūnu bus galima spalio 25 d., penktadienį, nuo 14 iki 20 val.Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčioje (Šv. Ignoto g. 6).
Tyrimai, kurių metu Našlaičių kapinėse buvo aptikti A.Kraujelio-Siaubūno palaikai, buvo organizuoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, jiems vadovavo Vilniaus universiteto archeologas Gintautas Vėlius.
Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) Žėručio rajono štabo viršininko, kovojusio ir besislapsčiusio Anykščių, Utenos ir Molėtų rajonuose, A.Kraujelio-Siaubūno palaikų buvo ieškoma kelis dešimtmečius.
1965 m. kovo 17 d. būdamas kagėbistų apsuptyje A.Kraujelis-Siaubūnas buvo priverstas nusišauti. A.Kraujelio sunaikinimo operacijai vadovavo KGB mjr. Nachmanas Dušanskis, atpažinimo aktą pasirašė KGB jaun. lt. Marijonas Misiukonis – vėliau KGB pulkininkas, LSSR vidaus reikalų ministras, generolas-majoras, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vidaus reikalų ministras.
Nuo pat pradžių, vos sužinojusios apie jo mirtį, jo seserys ėmėsi žygių ieškoti brolio palaikų, nes jis pats to jų prašė dar gyvas būdamas.
„Jis sakė – aš dar kurį laiką liksiu gyvas, bet žinau, kad aš laisvės nesulauksiu. Jūs sulauksit. Jūsų daug – šešios seserys, suraskite mano kaulus ir deramai palaidokite. Šiandien jo prašymas įvykdytas ir aš labai dėkinga, lenkiu galvą prieš žmones, kurie atliko šį darbą“, – birželį 15min pasakojo partizano sesuo Janina Šyvokienė.
Moteris tuomet sakė, kad norėtų, jog brolis būtų palaidotas Antakalnyje: „Aš norėčiau, kad Antakalnyje, nes mes gyvename čia, Vilniuje, kad jis būtų pagerbtas, nes jis paskutinis ir jis viską atidavė Lietuvai, jis nieko neturėjo, jam buvo svarbiausia laisvė, didžiausia vertybė. Svarbiausia – suradome. Jeigu ne Antakalnyje, tai gal kur kitur.“
