Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas per spaudos konferenciją Seime patvirtino, kad tokių bandymų būta, bet neatsakė į klausimą, keli buvo identifikuoti.
„Ataskaitoje buvo paminėta, kad yra bandymai panaudoti dvigubos pilietybės šaukiamojo amžiaus jaunuolius, infiltruoti į krašto apsaugos sistemą. Be to, kas yra ataskaitoje, daugiau negalėčiau pakomentuoti“, – sakė R.Baltrėnas.
„Turbūt būtų tas pats atsakymas, kad bandymai yra, kiekybiškai nepasakysiu“, – į klausimą, kiek tokių bandymų užfiksuota, atsakė AOTD vadovas.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pažymėjo, kad šauktiniai yra tikrinami, ir „infiltravimo realiai nepavyksta padaryti“.
„Aš tikrai nenorėčiau kalbėti apie skaičius, bet karinė žvalgyba dirba gerai, potencialūs šauktiniai yra tikrinami, filtras yra daromas. Esu įsitikinęs, kad to infiltravimo realiai nepavyksta padaryti“, – sakė R.Karoblis.
Grėsmių vertinime nurodoma, kad Rusijos žvalgyba pernai rinko informaciją apie dvigubą Lietuvos ir Rusijos pilietybę turinčius asmenis bei ieškojo galimybių juos įtraukti į žvalgybinę veiklą.
Pasinaudojant atnaujinta privalomąja pradine karo tarnyba siekiama infiltruoti į krašto apsaugos sistemą užverbuotus arba kitaip paveiktus asmenis, o šauktiniais tarnaujantys ir su priešiškomis valstybėmis sąsajų turintys ar kitaip pažeidžiami asmenys išlieka potencialūs verbavimo taikiniai.
2015 metais Lietuva grąžino šaukimą į kariuomenę reaguodama į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Baltijos jūros regione. Šiuo metu į kariuomenę kasmet šaukiama 3–3,5 tūkst. jaunuolių nuo 19 iki 26 metų.