Sprogimai Mariupolyje: ukrainiečiai atakavo rusų bazę

Kaip praneša UNIAN, penktadienį vakare Mariupolyje nugriaudėjo keli galingi sprogimai. Internete ėmė plisti šios atakos vaizdo įrašai. Pasak liudininkų, sprogimų buvo mažiausiai keturi.

Anot Mariupolio mero patarėjo Petro Andriuščenkos, apie atakos rezultatus bus galima sužinoti ryte, tačiau jau žinoma, kad ukrainiečiai pataikė į bazę, kurioje buvo per pusantro šimto okupantų. Be to, atakuotame objekte sistemingai naudotos priešlėktuvinės gynybos sistemos.

Penkios šalys susivienijo bendram tikslui, kad Ukraina būtų aprūpinta koviniais lėktuvais, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Jungtinės Karalystės premjeras Rishi Sunakas.

„Jungtinė Karalystė dirbs kartu su JAV, Nyderlandais, Belgija ir Danija, kad aprūpintų Ukrainą kovinėmis oro pajėgomis ir priemonėmis, kurių jai reikia“, – rašė R.Sunakas.

Ukraina jau seniai ragina savo sąjungininkus perduoti jai šiuolaikinius naikintuvus, kurie padėtų kovoti su Rusijos armija, apsaugoti dangų ir vykdyti kontrpuolimo operacijas. 

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį sakė, kad klausimas dėl galimo naikintuvų perdavimo Ukrainai bus svarstomas jau birželį per Aljanso valstybių narių gynybos ministrų susitikimą.

Anksčiau Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai susitarė sukurti Ukrainai skirtą „naikintuvų koaliciją“. Prie jų taip pat prisijungė Prancūzija. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas išreiškė pasirengimą mokyti Ukrainos pilotus, pažymėdamas, kad tai galėtų prasidėti „jau dabar“.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sakė, kad nors Lenkija negali perduoti Ukrainai naikintuvų F-16 dėl turimo jų mažo skaičiaus, ji pasirengusi suteikti daugiau naikintuvų MiG-29.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis artimiausiomis dienomis Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausiojo lygio susitikime Hirošimoje susitiks su JAV prezidentu Joe Bidenu, vėlai penktadienį per televiziją pranešė Ukrainos prezidento administracijos vadovas.

Dviejų valstybių vadovai aptars virtinę klausimų, įskaitant tarptautinę naikintuvų koaliciją, „kurios dėka Ukraina netrukus turės viską, ko jai reikia siekiant apginti mūsų dangų, mūsų miestus ir mūsų piliečius“, pridūrė Andrijus Jermakas.

Rusija penktadienį pareiškė, kad, reaguodama į Vašingtono nustatytas sankcijas, uždraudė atvykti į šalį 500 amerikiečių, įskaitant buvusį prezidentą Baracką Obamą.

„Reaguojant į Rusijai priešiškas sankcijas, kurias nuolat nustato [JAV prezidento Joe] Bideno administraciją, į Rusijos Federaciją uždraudžiama atvykti 500 amerikiečių“, – paskelbė užsienio reikalų ministerija ir pridūrė, kad šių JAV piliečių sąraše yra ir B.Obama.

Penktadienį Jungtinės Valstijos į savo sankcijų juodąjį sąrašą įtraukė dar šimtus bendrovių ir fizinių asmenų, siekdamos dėl Kremliaus karinės invazijos į Ukrainą toliau didinti spaudimą Rusijos ekonomikai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos užsienio reikalų ministerija

„Vašingtonui jau seniai reikėjo išmokti, kad nė vienas priešiškas žingsnis prieš Rusiją neliks be atsako“, – pabrėžė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Į sąrašą pateko, be kita ko, televizijos laidų vedėjai Stephenas Colbertas, Jimmy Kimmelis ir Sethas Meyersas, televizijos CNN naujienų laidų vedėja Erin Burnett ir televizijos MSNBC laidų vedėjai Rachel Maddow bei Joe Scarborough.

Rusija pareiškė į juodąjį sąrašą įtraukusi senatorių, Kongreso narių ir tyrimų institutų narių, kurie „dalyvauja skleidžiant rusofobiškus požiūrius ir melagienas“. 

Į sąrašą pateko ir bendrovių, kurios „tiekia ginklus Ukrainai“, vadovų.

JAV kartu su sąjungininkais planuoja perduoti Ukrainai naikintuvų F-16, tačiau tai įvyks jau po Ukrainos kontrpuolimo. Galutinis sprendimas bus priimtas per kelis mėnesius. Tai su anonimiškumo sąlyga „NBC News“ sakė vienas aukšto rango pareigūnas iš Joe Bideno administracijos.

Dar nenuspręsta, ar tiekėjais bus pačios JAV, ar kuri nors iš jų sąjungininkių. Neaiškus ir perdavimo laikas. Aišku tik tai, kad lėktuvai niekaip negalės būti pristatyti laiku iki kontrpuolimo pradžios.

„Artimiausiais mėnesiais JAV ir jos sąjungininkės nuspręs, kada iš tikrųjų perduoti lėktuvus, kiek jų perduoti ir kas juos perduos“, – sakė pareigūnas.

Anot jo, ukrainiečių pilotai artimiausiomis savaitėmis gali pradėti treniruotis su F-16 lėktuvais. Mokymai vyks kažkur Europoje ir truks kelis mėnesius.

Ukraina jau daug mėnesių siekia, kad jai būtų pristatyti vakarietiški naikintuvai. Kijevas primygtinai reikalauja perduoti F-16, nes tai yra universaliausi orlaiviai, tinkami Ukrainos karo veiksmų teatrui.

Maskvai ieškant savanorių savo puolimui Ukrainoje, į Rusijos kariuomenę šiemet įstojo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, penktadienį pareiškė buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas.

Kyjivui rengiantis kontrpuolimui po ne vieną mėnesį trukusios aklavietės Rytų Ukrainos fronte, Maskva pastaraisiais mėnesiais vykdė agresyvią verbavimo į kariuomenę kampaniją.

„Nuo sausio 1-osios iki gegužės 19 dienos į ginkluotųjų pajėgų gretas pagal sutartis ir į savanorių junginius priimta 117 400 žmonių“, – pareiškė D.Medvedevas.

Pasak buvusio Rusijos prezidento, kuris dabar yra Kremliaus Saugumo Tarybos vadovo pavaduotojas, Rusijos pareigūnai ir toliau verbuoja karius pagal sutartis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Medvedevas

Pernai rugsėjį prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė vadinamąją dalinę karinę mobilizaciją – pirmąją Rusijoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Tai sukėlė šoką visoje šalyje ir paskatino dešimtis tūkstančių žmonių bėgti iš Rusijos.

Tad, siekdama išvengti antrosios mobilizacijos bangos, Maskva pasirinko plataus masto reklamos kampaniją, tikėdamasi suvilioti rusus dosniomis finansinėmis išmokomis.

Savo tikslų valdžia neskelbia, tačiau įvairūs skaičiavimai rodo, kad Maskva galbūt mėgina užverbuoti 400 tūkst. savanorių.

Gynybos ministras Sergejus Šoigu gruodį sakė, kad kovinį personalą būtina padidinti iki 1,5 mln. žmonių.

Rusijos valdžia neatskleidžia Ukrainoje patiriamų nuostolių, tačiau gynybos ministerija rugsėjį skelbė, kad Ukrainoje žuvo beveik 6 tūkst. Rusijos karių.

Vakarų vertinimais, žuvo ir buvo sužeista apie 150 tūkst. Rusijos karių ir apie 150 tūkst. Ukrainos karių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį susitiko su Saudo Arabijos sosto įpėdiniu princu Muhammadu bin Salmanu ir padėkojo jam už Ukrainos suvereniteto palaikymą, rašoma prezidentūros pranešime.

„Prezidentas padėkojo Saudo Arabijos sosto įpėdiniui už paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui ir suverenitetui“, – sakė V.Zelenskio biuras ir pridūrė, kad jis pakvietė M.bin Salmaną apsilankyti Ukrainoje.

V.Zelenskis „atkreipė dėmesį į sėkmingą Saudo Arabijos dalyvavimą grąžinant dešimt karo belaisvių“ ir pridūrė besitikįs, kad bendros pastangos šioje srityje bus tęsiamos.

Imago / Scanpix nuotr./Muhammadas bin Salmanas ir Volodymyras Zelenskis

Ukrainiečių lyderis taip pat susitiko su Irako ministru pirmininku Mohamedu Shia al-Sudani ir padėkojo jam už „Irako solidarumą“ bei jo „tvirtą poziciją remiant mūsų valstybės suverenumą ir teritorinį vientisumą“.

V.Zelenskis taip pat buvo susitikęs derybų su Jungtinių Arabų Emyratų (JAE), Omano ir Kuveito delegacijų vadovais, su kuriais aptarė vadinamąją Ukrainos taikos formulę.

Formule vadinamas V.Zelenskio taikos planas, kuriame numatytas, be kita ko, visų Rusijos pajėgų išvedimas ir Ukrainos valstybės sienų atkūrimas.

Su JAE delegacijos vadovu ukrainiečių lyderis aptarė su prekyba ir investicijomis susijusius klausimus, taip pat kalbėjo apie „apsirūpinimo maistu saugumą pasauliniu lygmeniu ir Juodosios jūros grūdų iniciatyvos veikimą“.

Per pokalbį su Omano atstovu Asaadu bin Tariku Al Saidu jis „pabrėžė, kaip svarbu, kad regiono šalys remtų Ukrainos taikias pastangas“.

V.Zelenskis taip pat „padėkojo Kuveitui už nuoseklią paramą, kurią šalis ne kartą parodė per balsavimą už atitinkamas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijas“.

Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui (TBT) kovą išdavus Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį, Rusijos valdžia įtraukė TBT prokurorą Karimą Khaną į ieškomų asmenų sąrašą.

K.Khano nuotrauka jau penktadienį pasirodė atitinkamoje Rusijos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazėje.

Aprašyme jis apibūdinamas kaip 1970 metų kovo 30-ąją Škotijos Edinburgo mieste gimęs vyras, tačiau padaryta nusikalstama veika nenurodoma.

TBT išdavus V.Putino arešto orderį dėl įtariamo karo nusikaltimo – neteisėtos ukrainiečių vaikų deportacijos, Rusija kovą pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl TBT prokuroro.

Beje, TBT orderį dėl panašių kaltinimų išdavė ir Rusijos prezidento vaiko teisių komisarės Marijos Lvovos-Belovos atžvilgiu.

Sunkius nusikaltimus tiriantis Rusijos Tyrimų komitetas kovą pareiškė, kad K.Khanas tiriamas dėl „žinomai nekalto asmens baudžiamojo persekiojimo“.

Jis, pasak komiteto, taip pat tiriamas dėl „rengimosi išpuoliui prieš užsienio valstybės atstovą, turintį tarptautinę apsaugą“

Kyjivas sako, kad nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pradėjo karinę invaziją į Ukrainą, į Rusiją buvo deportuota daugiau kaip 16 tūkst. ukrainiečių vaikų. Daugelis jų apgyvendinti institucijose ir globėjų namuose.

Rusija, kuri nėra TBT narė, arešto orderį pavadino niekiniu.

Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tokį TBT žingsnį pavadino „istoriniu sprendimu, nuo kurio prasidės istorinė atsakomybė“.

JAV prezidentas Joe Bidenas V.Putino arešto orderį pavadino pagrįstu.

Rusijos privati karinė grupuotė „Wagner“ stengiasi nuslėpti savo pastangas įsigyti karinės įrangos, kuri būtų naudojama Ukrainoje, be kita ko, bandydama įsigyti reikalingos įrangos iš Malio, kur ši grupuotė turi tvirtą užnugarį, CNN sakė vienas Jungtinių Amerikos Valstijų pareigūnas.

Pareigūnas, remdamasis praėjusią savaitę išslaptinta JAV žvalgybos informacija, teigė, kad Joe Bideno administracija buvo informuota, jog „Wagner“ bando gabenti įrangą per Malį ir klastoja sandorių dokumentus. 

Kol kas nėra požymių, kad grupuotei pavyko sėkmingai įsigyti įrangos, tačiau iš kontaktų Malyje ji taip pat siekė įsigyti minų, dronų, radarų ir priešraketinių sistemų, kurios būtų naudojamos Ukrainoje, tvirtino tapatybės nenorėjęs atskleisti pareigūnas.

„AP“/„Scanpix“/'Wagner" pajėgos Šiaurės Malyje

„Mes tai atidžiai stebime“, – pridūrė jis.

Pastaraisiais metais „Wagner“ siekė išplėsti savo pozicijas Afrikoje ir jau daugiau nei metus veikia kartu su Malio ginkluotosiomis pajėgomis, kovodama prieš džihadistų sukilimą.

Pareigūnų nuomone, Malis nėra vienintelė šalis, į kurią „Wagner“ kreipėsi pagalbos, nes, vykstant įnirtingiems mūšiams Ukrainos rytiniame Bachmuto mieste, samdinių grupei labai trūksta ginklų ir šaudmenų. 

JAV žvalgybos dokumente, įtrauktame į pastaraisiais mėnesiais internete nutekintos slaptos informacijos pluoštą, kurį gavo CNN, teigiama, kad vasario pradžioje „Wagner Group“ darbuotojai susitiko su „Turkijos kontaktiniais asmenimis“, ketindami „įsigyti iš Turkijos ginklų ir įrangos“, kuriuos vėliau būtų galima panaudoti Ukrainoje.

Tame dokumente taip pat teigiama, kad „Wagner“ tikriausiai bandė panaudoti iš Turkijos įsigytus ginklus savo operacijoms Malyje.

Baltieji rūmai anksčiau taip pat kaltino Šiaurės Korėją, kad ji tiekia Rusijos „Wagner Group“ raketas, skirtas naudoti Ukrainoje.

„Wagner“ organizacija tiesiogiai remia Rusijos karą prieš Ukrainą, ir mes prieštaraujame bet kurios kitos šalies pastangoms padėti Rusijai per „Wagner“, – pareiškė JAV pareigūnas. – Jungtinės Valstijos yra pritaikiusios sankcijas daugeliui subjektų ir asmenų įvairiuose žemynuose, kurie remia „Wagner“ karines operacijas. Mes ir toliau sieksime nustatyti, atskleisti ir atremti šias „Wagner“ pastangas įsigyti karinės įrangos, kuri būtų naudojama Ukrainoje.“

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Joe Bidenas Japonijos Hirošimos mieste vykstančio G-7 susitiko lyderiams pareiškė, kad Vašingtonas rems bendras sąjungininkų pastangas mokyti Ukrainos pilotus valdyti naikintuvus F-16, penktadienį pranešė CNN, remdamasi aukšto rango JAV pareigūnu.

Pasak CNN, mokymai greičiausiai vyks ne JAV, o Europoje. Tačiau nauja tendencija yra tokia, kad prie jų prisijungs JAV pilotai.

„Kadangi mokymai vyks artimiausiais mėnesiais, mūsų koalicija, kurią sudaro šioje veikloje dalyvaujančios šalys, nuspręs, kada iš tikrųjų suteikti naikintuvus, kiek jų suteiksime ir kas juos suteiks“, – tvirtino pareigūnas.

„AP“/„Scanpix“/JAV prezidentas Joe Bidenas

Jis taip pat pridūrė, kad „iki šiol Jungtinės Valstijos ir mūsų sąjungininkai bei partneriai daugiausia dėmesio skyrė tam, kad aprūpintų Ukrainą didžiąja dalimi sistemų, ginkluotės ir mokymų, kurių reikia puolamosioms operacijoms šį pavasarį ir vasarą vykdyti. Diskusijos dėl Ukrainos karinių oro pajėgų tobulinimo atspindi mūsų ilgalaikį įsipareigojimą Ukrainos savigynai“.

Kovo mėn. du Ukrainos pilotai lankėsi JAV oro pajėgų bazėje Tuksone, Arizonos valstijoje, kur atliko vertinimą ir naudojosi skrydžio treniruokliais.

JAV Kongresas 2023 m. biudžete numatė pinigų tokiems mokymams.

Ketvirtadienį CNN pranešė, kad J.Bideno administracija nurodė Europos sąjungininkams, jog JAV leistų jiems eksportuoti naikintuvus F-16 į Ukrainą, teigė su diskusijomis susipažinę šaltiniai.

Ukraina ne kartą prašė perduoti šaliai pažangių vakarietiškų orlaivių, kurie padėtų jai atremti jau ilgiau kaip metus besitęsiančią Rusijos karinę invaziją, tačiau Kyjivo tarptautiniai rėmėjai dar neseniai griežtai atsisakydavo tai daryti.

Visgi Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas ir Nyderlandų premjeras Markas Rutte šią savaitę „sutarė, jog sieks suburti tarptautinę koaliciją, kad Ukrainai būtų suteikta kovinių aviacijos pajėgumų, remiant viską – nuo apmokymo iki lėktuvų F-16 parūpinimo“.

Pirmadienį apsilankęs R.Sunako užmiesčio rezidencijoje Čekerse netoli Londono, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad tikisi greitai pasiekti susitarimą dėl naikintuvų iš Vakarų partnerių jo šaliai.

R.Sunakas pirmadienį sakė, kad JK rengiasi mokyti ukrainiečių pilotus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat pasiūlė mokyti ukrainiečių naikintuvų pilotus, bet atmetė galimybę nusiųsti Kyjivui karo lėktuvų.