20 kilometrų geležinkelio ruožo Mažeikiai – valstybės siena (Rengės kryptis) bėgiai „Lietuvos geležinkelių" sprendimu buvo nuardyti dar praėjusių metų rudenį. Lyg tyčia šis būtinu remontu vadinamas procesas sutapo su įsiplieskusiu „Lietuvos geležinkelių" ir lenkų įmonės „PKN Orlen" valdomos "Mažeikių naftos" konfliktu dėl vežimų geležinkeliais tarifų.
Tačiau „Lietuvos geležinkelių" versijos, kodėl reikia remontuoti visą ruožą, imantis ganėtinai drastiškų priemonių – dešimčių kilometrų kelio demontavimo, keitėsi tiek kartų, kad net aukšti pareigūnai prakalbo apie „politinį" remontą. Tokį kaip Rusijos naftotiekio „Družba", uždaryto „remontui" dėl Rusijai nepatikusios Lietuvos pozicijos dar 2006-aisiais ir neatnaujinto iki šiol.
Esu girdėjęs neoficialių versijų, kodėl taip buvo padaryta. Jas ir vertinu kaip neoficialias, tačiau tai išgirdęs iš karto prisiminiau naftotiekio „Družba“ istoriją, – apie situaciją ruože Mažeikiai, kalbėjo susisiekimo ministras Eligijus Masiulis
„Esu girdėjęs neoficialių versijų, kodėl taip buvo padaryta. Jas ir vertinu kaip neoficialias, tačiau tai išgirdęs iš karto prisiminiau naftotiekio „Družba" istoriją, – apie situaciją ruože Mažeikiai- Rengė LŽ kalbėjo susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. – Kadangi nuolatos vyksta tam tikrų ruožų remontai, tai yra „Lietuvos geležinkelių" sprendimas. Bet kad tai galėjo būti ir „Lietuvos geležinkelių" bei „Mažeikių naftos" santykių aiškinimosi pasekmė - tokios versijos negaliu atmesti."
Aiškinosi santykius
Geležinkelio ruožo Mažeikiai-Rengė, kuriuo „Mažeikių nafta" veždavo savo produkciją į Latviją ir Estiją, „remontas" prasidėjo praėjusių metų rugsėjo 2-ąją. Dieną prieš tai „Lietuvos geležinkeliai" nutraukė dar 1999 metais su „Mažeikių nafta" sudarytą krovinių gabenimo sutartį, nes, įmonei nuo vasaros pradžios vienašališkai pradėjus už vežimus atsiskaitinėti mažesniu tarifu, vežėjai patyrė 40 mln. litų nuostolių.
Remdamasi būtent šia sutartimi, kurią „Lietuvos geležinkeliai" buvo pasirašę su naftos perdirbimo įmonę tuo metu valdžiusia amerikiečių bendrove „Williams International", „Mažeikių nafta" 2008-ųjų pavasarį paprašė dėl ypatingų aplinkybių – nutraukto žaliavinės naftos tiekimo vamzdynu „Družba" – sumažinti jai krovinių gabenimo tarifus. Nesulaukusi vežėjų atsakymo, lenkų valdoma įmonė nuo 2008 metų birželio pradžios pradėjo juos taikyti vienašališkai.
„Lietuvos geležinkeliai", svarstę visą vasarą, rugsėjo 1-ąją nutraukė krovinių gabenimo sutartį, o kitą dieną ėmėsi geležinkelio „remonto". Kaip LŽ tvirtino „Mažeikių naftos" generalinio direktoriaus pavaduotoja logistikai Danielia Krelovska, apie demontuojamą ruožą Mažeikiai-Rengė bendrovei nebuvo pranešta.
„Apie ruožo demontavimą mūsų niekas neinformavo. Net nežinau, kada jie tai padarė – gal naktį, nes rugsėjo 2-ąją dar siuntėme sąstatą, nurodėme Rengės kryptį, o bėgių, pasirodo, jau nebebuvo. Šiek tiek žinių gavome tik praėjus savaitei po įvykio. Prieš tai „Lietuvos geležinkeliai" mums apskritai atsakydavo nieko nežinantys. Ir iki šiol nesame informuoti raštu, nors pareikalavome oficialiai nurodyti kelio uždarymo priežastį", – aiškino viena „Mažeikių naftos" vadovių.
Nors šiuo metu bendrovių santykiai geresni, o juos apibrėžia nauja metų pradžioje pasirašyta sutartis, geležinkelio ruožo "remontas" tebėra įstrigęs.
Skriauda Mažeikiams
„Lietuvos geležinkeliai", praėjusių metų rugsėjį pradėję ruožo „remontą", tai yra nuardę ir išvežę beveik 20 kilometrų bėgių bei pabėgių, kitų darbų dabar neatlieka. Esą „remontui" reikia 41 mln. litų, o tiek nei bendrovė, nei ją valdanti Susisiekimo ministerija neturi.
„Mažeikių nafta", maršrutu Mažeikiai-Rengė savo krovinius iki Latvijos gabendavusi vos 20 kilometrų, dabar priversta daryti 150 kilometrų lankstą per Joniškį. Dėl to, bendrovės teigimu, jos gaminių pristatymas tampa brangesnis, dažnai vėluojama laiku atgabenti krovinį, tenka mokėti baudas.
Situacija kelia klausimų ir Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, taip pat nesulaukusios iš „Lietuvos geležinkelių" informacijos apie jos teritorijoje planuojamus atlikti darbus, nariams. „Mažeikiams padaryta didžiulė skriauda. Nuardytas kelio ruožas siejo mus su kaimyne Latvija. Dabar jo netekome", – LŽ sakė Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narys Saulius Šiurys. Jis buvo vienas pirmųjų, pradėjusių domėtis šia padėtimi.
„Iš „Lietuvos geležinkelių" gavau atsakymą, kad bėgiai buvo nuardyti teisėtai, esą laikams pagerėjus jie vėl bus nutiesti... Vadinasi, jokios perspektyvos", – nuogąstavo rajono politikas.
Be kitų aplinkybių, mažeikiškius liūdina ir faktas, kad nuardytas istorijos paveldas. Juk būtent šiuo keliu 1923-iųjų sausį vaduoti Klaipėdos krašto važiavo Lietuvos kariuomenė.
Remontas ar diversija?
Kas iš tikrųjų nutiko Mažeikių-Rengės geležinkelio ruože, kad jį teko demontuoti? Remontas ar diversija?
LŽ pavyko gauti dokumentus, kuriuose pateikiamos visiškai skirtingos įvykio versijos. Viename jų užfiksuota, esą traukinių eismas Mažeikių-Rengės tarpstotyje 2008-ųjų rugsėjo 2 dieną buvo nutrauktas dėl kelio rikto: tarpstoties 18 kilometro 4-ajame pikete netrukus, kai į Rengę nuvažiavo prekinis traukinys su naftos produktais, buvo nustatyta kelio deformacija („išmetimas"). Tada pradėti defektinio ruožo „remonto" darbai – kelio klotuvu nuardyta apie 300 metrų viršutinių konstrukcijų (bėgių ir pabėgių).
Nors darbai vykdyti sparčiai ir neskleidžiant apie juos informacijos, vis dėlto skandalas kilo jau tada.
Rugsėjo 12-ąją į vietą atvykusi „Lietuvos geležinkelių" komisija konstatavo, kad kelio būklė – avarinė. Jau spalio 2 dieną, „siekiant išvengti avarijų", pradėti "kelio parametro atstatymo darbai". Motyvuojant būtinybe sutvirtinti pagrindinę žemės sankasos aikštelę, „Lietuvos geležinkelių" antrinės įmonės „Šiaulių geležinkelių infrastruktūra" darbininkams nurodyta skubiai nuardyti viršutines kelio konstrukcijas – bėgius, pabėgius, sąvaržas – iš viso 19 kilometrų. Jau vėliau darbus stebėję specialistai prasitarė, kad jie atlikti ganėtinai negrabiai ir nežinia kodėl skubant: geležinkelio bėgiai kranu-keltuvu buvo tiesiog nulaužiami, prieš tai įpjovus jų apačią autogenu...
Nors darbai vykdyti sparčiai ir neskleidžiant apie juos informacijos, vis dėlto skandalas kilo jau tada. Vienaip ar kitaip, nurodydami kelio „remonto" priežastis Susisiekimo ministerijai „Lietuvos geležinkeliai" kalba jau ne apie riktą, bet apie būtinybę sutvirtinti kelio sankasą. Kaip argumentas pateikiamas ir faktas, kad ruože Mažeikiai-Rengė netinkamų pabėgių skaičius siekia 27 proc., todėl, vadovaujantis galiojančiomis saugaus traukinių eismo taisyklėmis, traukinių greitis jame jau buvo ribojamas iki 25–40 kilometrų per valandą. Rimtų abejonių kelia tik tai, jog minėtose traukinių eismo taisyklėse numatytas greičio ribojimas taikomas tada, kai netinkamų pabėgių skaičius kelyje siekia 41–50 procentų. Ne paslaptis ir faktas, kad geležinkelio, vedančio Marijampolės link, pabėgių nusidėvėjimas gerokai viršija šią normą, tačiau juo ir toliau rieda net keleiviniai traukiniai.
Susisiekimo ministerija kartu su „Lietuvos geležinkeliais" pateikia dar vieną argumentą: „Mažeikių – valstybės sienos (Rengės kryptis) geležinkelio ruožo, kurio ilgis siekia 19,5 kilometro, paskutinis kapitalinis remontas buvo atliktas 1972 metais, o praleistas tonažas jau viršija 327,3 mln. t bruto." Skaičiai įspūdingi, tačiau iki normatyvinio šio tipo bėgių (R50) susidėvėjimo jais dar galima praleisti apie 22,7 mln. tonų bruto – maždaug 5500 traukinių. Žinant, kad Mažeikių-Rengės ruožu į Latviją ir atgal per parą riedėdavo tik keli sąstatai, keliu buvo galima naudotis dar mažiausiai 10 metų.
Mažeikių rajono tarybos narys S.Šiurys, suabejojęs geležinkelio demontavimo būtinybe, taip pat konsultavosi su geležinkelininkais. „Buvome pasitelkę specialistą, kuris apie 15 metų dirbo tame sektoriuje. Jis patvirtino, kad bėgiai, kitaip nei rašoma dokumentuose, nėra sudilę. Nesu profesionalas, gal ir būčiau patikėjęs, bet daugybę metų šioje srityje dirbęs žmogus situaciją įvertino kaip turto sunaikinimą", – LŽ tvirtino rajono politikas.
Taigi, specialistų teigimu, gelžbetoninių pabėgių ir bėgių vertikalus nusidėvėjimas buvo vos 1,4 milimetro mažesnis nei naujų – jie dar tiko eksploatuoti net pagrindiniuose keliuose. Specialistus verčia abejoti ir pradinė „Lietuvos geležinkelių" versija apie kelio riktą (deformaciją). Pasak jų, toks kelio „išmetimas", kokį mini „Lietuvos geležinkeliai", krašto klimatinėmis sąlygomis rugsėjo mėnesį, kai vidutinė temperatūra siekė 16 laipsnių šilumos, apskritai neįmanomas. Be to, kelias Mažeikiai–Rengė nutiestas ne per raistus, durpynus, dribsmėlį ar įšalo zoną, tad „destabilizuotis" visai 20 kilometrų ilgio geležinkelio sankasai nėra mažiausių prielaidų.
Tačiau specialistai abejoja, ar dabar įmanoma ištirti nuardytų bėgių ir pabėgių būklę. Šios kelio konstrukcijos buvo išgabentos į „Lietuvos geležinkelių" valdomą įmonę „Gelmagis". Per aštuonis mėnesius jos turėjo būti perrinktos, sutvarkytos ir, „Lietuvos geležinkelių" atstovų teigimu, panaudotos ten, kur "nėra vežami naftos produktai" – greičiausiai keliams prie karjerų.
„Įdomiausia, kad lygiai prieš metus, kai buvo nuardyti bėgiai, laikantis Europos Sąjungos reikalavimų rekonstruotos keturios, o gal net penkios to Mažeikių–Rengės ruožo pervažos: pakloti nauji gumuoti pervažiavimo paviršiai, įrengtos naujos signalinės lempos, prijungtas apšvietimas, pakloti bordiūrai. Išleisti milžiniški pinigai, ir staiga viskas tapo nebereikalinga. Viską išardė ir paliko Dievui ant garbės. Kas atsakys už tokį turto švaistymą?" – stebėjosi Mažeikių rajono tarybos narys S.Šiurys.
Vadovas neprisimena
Net ir paaiškėjus, kad ruožas Mažeikiai-Rengė demontuotas neteisėtai, „Lietuvos geležinkelių" vadovybė nenori prisiimti dėl to atsakomybės. Nors svarstoma, jog sprendimas „remontuoti" 20 kilometrų kelio galėjo būti priimtas tik aukščiausiu lygiu – „Lietuvos geležinkelių" generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos ir jo pavaduotojo bei Geležinkelių infrastruktūros direkcijos vadovo pareigas tuo metu ėjusio Valerijaus Ponomariovo kabinetuose, sulaukus palaiminimo iš tuometės socialdemokratų dominuojamos Vyriausybės, – tiesioginiai nurodymai pradėti darbus greičiausiai nuskambėjo ne iš jų lūpų.
Tai LŽ leido suprasti ir V.Ponomariovas, šiuo metu kukliai vadovaujantis „Lietuvos geležinkelių" Informacinių technologijų departamentui. „Neprisimenu, kad būčiau davęs nurodymą dėl Mažeikių-Rengės kelio remonto. Tų pareigų neinu jau 8 mėnesius, tad neprisimenu dabar, – tikino jis LŽ. – Pas mus nėra tokių: „nurodau atlikti tą ir tą". Turėjo būti arba Strateginės tarybos, arba valdybos sprendimas. Galiu tik pasakyti, kad buvo normalūs rašytiniai nurodymai."
Pasiteiravus, kodėl net aukšti valstybės pareigūnai geležinkelio „remontą" jau vadina politiniu sprendimu, V.Ponomariovas pareiškė negalįs pasakyti, ar įvykęs politinis, ar nepolitinis procesas. „Mes rėmėmės specialistų nuomone. Geležinkelininkai susirinko iš skirtingų padalinių, pateikė išvadas – siekiant išvengti avarijos reikia suremontuoti. O jeigu jums kažkas sakė kitaip, vadinasi, tai buvo ne specialistai, bet apsišaukėliai", – teigė V.Ponomariovas.
Pelno daugiau
Šiandien, kai išardytas Mažeikių-Rengės ruožas, „Mažeikių naftos" kroviniai (išskyrus 10–15 proc. produkcijos, gabenamos autotransportu) vežami vieninteliu maršrutu Kužių–Radviliškio kryptimi, o nuo Kužių skirstomi pagal gabenimo kryptis gavėjams.
„Mažeikių nafta" neslepia patirianti nuostolių dėl to, kad jos krovinių kelias iki Latvijos pailgėjo daugiau kaip šimtu kilometrų.
Iš tiesų dabar „Mažeikių naftos“ produkcija gabenama pigiau nei per Rengę, bet kilometrų vis tiek yra daugiau, tad ir „Lietuvos geležinkeliai“ uždirba daugiau.
Tačiau, kaip nurodoma Lietuvos Vyriausybei ir Susisiekimo ministerijai pateiktuose bendrovės skaičiavimuose, ir „Lietuvos geležinkeliai", lyg ir pasipelnantys dėl pailgėjusio maršruto, iš tiesų galėtų gauti daugiau grynųjų pajamų, jei atnaujintų eismą „remontuojamu" keliu. Naftos perdirbimo įmonės skaičiavimais, taikant iki šiol egzistavusį sutartinį 12,97 lito už toną vežimų per Rengę tarifą, „Lietuvos geležinkeliai" iš jos galėtų uždirbti 10,67 Lt/t grynųjų pajamų (įvertinant mažesnį infrastruktūros mokestį ir mažesnes degalų sąnaudas). Šiuo metu, pritaikę specialųjį 17,55 Lt/t tarifą „Mažeikių naftos" kroviniams, „Lietuvos geležinkeliai" vis dėlto gauna 7,26 Lt/t grynųjų pajamų – net 3,43 Lt/t mažiau.
Tačiau šie skaičiai neįtikina nei „Lietuvos geležinkelių", nei Susisiekimo ministerijos, kuri Mažeikių-Rengės ruožo atžvilgiu laikosi anksčiau jai vadovavusių socialdemokratų tradicijos.
Su LŽ bendravęs susisiekimo ministras E.Masiulis, kaip minėjo, neatmetantis galimybės, kad „remontas" galėjo būti valstybinės ir privačios bendrovių santykių aiškinimosi pasekmė, pateikia poziciją, kuri turbūt geriausiai pagrįstų ministerijos santūrumą.
„Turiu „Lietuvos geležinkelių" duomenis, kiek per šį laikotarpį padidėjo „Mažeikių naftos" vežimai į valstybinį Klaipėdos uostą. Iš tiesų dabar „Mažeikių naftos" produkcija gabenama pigiau nei per Rengę, bet kilometrų vis tiek yra daugiau, tad ir „Lietuvos geležinkeliai" uždirba daugiau. Lietuvos valstybė pirmiausia, mano galva, turi rūpintis valstybinio jūrų uosto ir valstybinių „Lietuvos geležinkelių" pajamomis. O „Mažeikių naftos", kaip privačios kompanijos, interesai yra jos reikalas", – aiškino ministras.
Vis dėlto, pasak E.Masiulio, geležinkelio „remontas" negali tęstis amžinybę. Tik kada jai ateis galas – nežinia. Šiais metais pinigų ruožo „remontui" nenumatoma. Kaip ir „Družbai".
