Per Kalėdas skaitykite kartu. Prenumeratai -50%
Išbandyti

Rusija vėl bando įtikinti pasaulį, kad Lietuva nebuvo okupuota SSRS

Vadinamame „pagrindiniame Rusijos istorijos portale“ vėl stengiamasi paneigti Lietuvos okupacijos faktą. Publikacijoje, pavadintoje „Lietuvos pasirinkimas“, teigiama, kad Lietuvos stojimas į Sovietų Sąjungą buvo teisėtas ir savanoriškas. Tačiau realūs istoriniai faktai akivaizdžiai prieštarauja šiam teiginiui.
Lietuva „nori būti“ 13-aja valstybe
Lietuva „nori būti“ 13-aja valstybe / wikimedia nuotr.

Pasak straipsnio autoriaus, Lietuva, kartu su Latvija ir Estija labai troško prisijungti prie SSRS, tačiau galiausiai viską sugriovė JAV įsikišimas.

„1940 m. birželį visose trijose respublikose į valdžią atėjo į SSRS orientuotos demokratinės vyriausybės.

Teisėtai išrinktas Lietuvos Liaudies Seimas paskelbė Lietuvos Tarybų Socialistinę Respubliką ir priėmė stojimo į SSRS deklaraciją.

Atitinkamą nutarimą 1940 m. rugpjūčio 3 d. priėmė SSRS Aukščiausioji Taryba.

Baltijos respublikų prisijungimo prie SSRS neprievartinis pobūdis, atitikimas visoms tarptautinėms teisinėms ir konstitucinėms normoms buvo akivaizdūs, todėl de jure ar de facto naująjį status quo pripažino absoliuti dauguma pasaulio valstybių.

Vienintelė išimtis buvo JAV, nes jau tuo metu labai domėjosi Baltijos regionu. Vėliau Amerika palaikė separatistinius judėjimus, kurie daug prisidėjo prie SSRS žlugimo 1991 m.“.

Baltijos šalyse situacija buvo skirtinga

Vertėtų atkreipti dėmesį, kad publikacija pernelyg apibendrinanti, mat skirtingų Baltijos šalių patirtis gerokai skyrėsi.

Pavyzdžiui, iki okupacijos galiojusioje Latvijos Konstitucijoje buvo reikalaujama visuotinio balsavimo (referendumo), jei parlamentas (Saeima) keistų pirmąjį Konstitucijos straipsnį, apibrėžiantį Latviją kaip suverenią, nepriklausomą ir demokratinę valstybę.

Kadangi visuotinio balsavimo nebuvo, visi „Liaudies Saeimos“ sprendimai dėl Latvijos Sovietų Socialistinės Respublikos (LSSR) sukūrimo ir prisijungimo prie SSRS iš esmės buvo neteisėti.

1940 m. Lietuvos teisinės realijos buvo kiek kitokios. Latvijos autoritarinis Karlio Ulmanio režimas de jure nepanaikino 1918 m. demokratinės Konstitucijos, o Lietuvoje 1938 m. buvo priimtas naujas Pagrindinis šalies įstatymas.

Iš esmės jis įtvirtino esamą tikrovę – autoritarinį Antano Smetonos valdymą, o šiuolaikinių politologų kalba šią Konstituciją būtų galima apibūdinti kaip prezidentinę ir net superprezidentinę.

Pažymėtina, kad referendumo institutas joje apskritai nebuvo įtvirtintas. Bet kokias Konstitucijos pataisas priimdavo tik Seimas, o tvirtindavo Respublikos Prezidentas.

virtualios-parodos.archyvai.lt nuotr./Antanas Smetona plaukioja Lėno ežere
virtualios-parodos.archyvai.lt nuotr./Antanas Smetona plaukioja Lėno ežere

Okupacijos sąlygomis negali būti jokio „teisėtumo“

Dėl šios priežasties valdžios perdavimas iš A.Smetonos Antanui Merkiui, o iš jo – Justui Paleckiui, vėlesnis Liaudies seimo sušaukimas ir deklaracijos dėl sovietų valdžios įvedimo Lietuvoje bei jos prijungimo prie SSRS priėmimas rusiškos publikacijos autoriui atrodo teisėtas.

Tačiau visiškai neatsižvelgiama į tai, kad visų šių neva konstitucinių veiksmų buvo imtasi įžengus sovietų kariuomenei, kuri savo ruožtu buvo įvesta dėl sovietų valdžios ultimatumo.

Lietuvos valdžia galiausiai jį priėmė, tačiau kartu konkrečiai paminėjo, kad tai pažeidžia anksčiau sudarytą 1939 m. spalio 10 d. savitarpio pagalbos sutartį.

Naujosios vyriausybės narių sąrašai buvo perduoti tiesiogiai iš sovietų ambasados.

Rinkimai į vadinamąjį Liaudies seimą vyko dalyvaujant svetimai kariuomenei – faktiškai okupacijos sąlygomis.

Demokratinės opozicijos atstovams buvo uždrausta juose dalyvauti.

Akivaizdu, kad šiuo atveju buvo pažeistos konstitucinės parlamento rinkimų normos, todėl „išrinktas“ Seimas pagal apibrėžimą yra neteisėtas, o jo aktai – niekiniai.

Baltijos šalis okupuotomis laikė ne tik JAV

JAV požiūris į Baltijos šalių „savanorišką prisijungimą“ prie SSRS aiškiausiai išreikštas Welleso deklaracijoje, kurioje aiškiai nurodoma, kad visos trys Baltijos respublikos pripažintos okupuotomis SSRS.

Tačiau teiginys, kad šios pozicijos laikėsi tik Jungtinės Valstijos, nėra teisingas: de jure nepriklausomų Latvijos, Lietuvos ir Estijos diplomatinės atstovybės veikė ne tik Jungtinėse Valstijose, bet ir kai kuriose Pietų Amerikos šalyse.

Net kai kurios valstybės, pripažinusios Baltijos respublikų inkorporavimą į SSRS kaip teisėtą (pvz., Švedija), pripažino jų išduotus dokumentus (pvz., pasus).

Baltijos tautų pasipriešinimas sovietiniam režimui bei nepertraukiamas elementarių valstybės organų veikimas tremtyje patvirtina teisinę poziciją, kad suverenios nuosavybės teisės Sovietų Sąjungai niekada neperėjo, o tai reiškė, kad okupacija sui generis (vok. Annexionsbesetzung), verčiant pažodžiui „aneksijos okupacija“) tęsėsi tol, kol Sovietų Sąjunga pripažino trijų Baltijos šalių nepriklausomybę 1991 m.

15min verdiktas: melas. Pagal galiojančias tarptautinės teisės normas Lietuvos prijungimas prie Sovietų Sąjungos buvo būtent okupacijos (aneksijos) aktas.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tvarumu garsėjanti kompanija „Reynaers Aluminium“ prisidės prie unikalaus miestelio verslui statybų Kauno LEZ
Reklama
Energija veiksme: kaip Dakaro lenktynininkas valdo stresą ir iššūkius
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas