Po sulaikymo Rusijos federalinio saugumo tarnyba (FSB) išplatino sausą pranešimą, kad lietuvis iš neįvardinto ruso gavo slaptus dokumentus.
Suprasti akimirksniu
- Rusijoje lietuvis A.Tamošaitis nuteistas už šnipinėjimą 12 metų
- Lietuvoje vyras turėjo įmonę, kuri prekiavo apsaugos sistemomis
- A.Tamošaitis mokėsi KGB aukštojoje mokykloje Maskvoje
- Jis nuolat lankėsi Rusijoje, tačiau ten neturėjo oficialaus darbo
Taip pat buvo teigiama, kad A.Tamošaitis esą prisipažino dirbęs Antrajame operatyvinių tarnybų departamente (AOTD), kuris užsiima karine žvalgyba ir kontržvalgyba.
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos diplomatai šios informacijos nepatvirtino, tačiau pripažino, kad sulaikytasis yra Lietuvos pilietis.
Maskvos Lefortovo teismas pripažino lietuvį kaltu ir skyrė jam 12 metų laisvės atėmimo bausmę.
Šis nuosprendis įsiteisėjo praėjusią savaitę.
Ir tai viskas, ką žinome apie Lietuvos piliečio sulaikymą. Informacijos labai mažai, o susijusios institucijos nieko nekomentuoja.
Viena vertus, tai neturėtų stebinti, nes istorija sukasi apie galimus žvalgybų žaidimus.
Tačiau kai 2014 metų balandį rusai pagrobė Estijos saugumo pareigūną Estoną Kohverą, viskas klostėsi kitaip. Jo teismo procesas buvo plačiai aptarinėjamas tiek Taline, tiek Maskvoje, E.Kohverui palaikymą viešai reiškė Estijos vadovai, o viskas baigėsi viešu žvalgų apsikeitimu – E.Kohveras buvo išmainytas į rusams informaciją tekinusį estą Aleksejų Dresaną.
15min pabandė išsiaiškinti, kas yra tas Maskvoje už šnipinėjimą nusteistas Lietuvos pilietis A.Tamošaitis ir kokia jo istorija.
Pasakojimas prasideda laikais, kai šalyje vis dar neršė KGB agentai ir siautė laukinis kapitalizmas.
Verslą registravo žmonos bute
Pirmieji vieši įrašai apie A.Tamošaitį atsirado 1994 metų spalį, kai jis atidarė savo personalinę įmonę. Jos veiklos rūšis įvardinta taip: „Baldų, apšvietimo įrangos ir kitų namų ūkio prekių mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse“.
Pirmieji vieši įrašai apie A.Tamošaitį atsirado 1994 metų spalį, kai jis atidarė savo personalinę įmonę. Ji užsiėmė mažmenine prekyba specializuotose parduotuvėse.
A.Tamošaičio verslas buvo registruotas sostinės Verkių gatvėje esančio daugiabučio bute, kuris tuo metu priklausė jo žmonai.
Po metų, 1995 metų gegužę, Tamošaičiai pardavė tą būstą vilnietei Irinai J.
Garbaus amžiaus moteris ten gyvena iki šiol. Nepasikeitė net laidinio telefono numeris.
15min ji pasakojo, kad Tamošaičiai esą nusipirko kitą trijų kambarių butą kažkur prie Lietuvos kino studijos, o savo parduotuvę išsikėlė į Žalgirio gatvę.
Tai panašu į tiesą. Nors oficialiai A.Tamošaičio individuali įmonė registruota Verkių gatvės bute, tačiau vieši įrašai rodo, kad vėliau parduotuvė veikė Vilniaus Žalgirio gatvėje esančiame verslo centre.
Ką pardavinėjo A.Tamošaitis? Panašu, kad jo verslas buvo susijęs su žvalgyba.
Saugojo verslininkus nuo šnipinėjimo
1997 metų rugpjūtį laikraštis „Verslo žinios“ publikavo straipsnį, kuriame A.Tamošaitis pristatomas kaip bendrovės „Informacijos apsaugos biuras“ direktorius ir saugumo specialistas. Vyro nuotraukos prie straipsnio nebuvo.
Tekste teigiama, kad slaptas konkurentų pasiklausymas ir sekimas tampa norma Lietuvos versle, todėl būtina įsigyti apsaugos priemonių.
Informacinio saugumo specialistu vadintas A.Tamošaitis pasakojo, kad „šiuolaikinės firmos biuras neįsivaizduojamas be specialių prietaisų, saugančių komunikacijas ir biurą nuo šnipinėjimo technikos“.
Jis patarė, kad pigiausi ir paprasčiausi telefono linijas saugantys filtrai yra rusiški TLA-1 ir STO-24, o išmanesni ir brangesni – amerikiečių TSU-3000. Esą pastarieji kelia triukšmą, kuris trukdo įrašyti pokalbį, tačiau pašnekovas to negirdi.
Taip pat A.Tamošaitis savo klientams siūlė abiejuose telefono linijos galuose įmontuoti skremblerius SCR-M1.2, kurie dar labiau apsunkina pasiklausymą.
„Verslo žinių“ straipsnyje taip pat cituojamas bendrovės „Informacijos apsaugos biuras“ vadybininkas Artūras Vaičiulis.
Susidaro įspūdis, kad 1956 metais gimęs vyriškis buvo A.Tamošaičio verslo partneris.
Gali būti, kad A.Vaičiulis yra labai svarbi asmenybė, bandant suprasti Maskvoje sulaikyto A.Tamošaičio istoriją.
KGB kadrinis darbuotojas
1995 metų sausį A.Vaičiulis atidarė informacijos apsaugos biurą „Škuna“. Jis tapo direktoriumi ir vieninteliu akcininku.
Oficialiai A.Tamošaitis bendrovės veikloje nedalyvavo, tačiau „Škuna“ kurį laiką veikė toje pačioje patalpoje Žalgirio gatvėje kaip ir jo individuali įmonė.
A.Tamošaitis bendrovės veikloje nedalyvavo, tačiau „Škuna“ kurį laiką veikė toje pačioje patalpoje Žalgirio gatvėje kaip ir jo individuali įmonė.
A.Vaičiulio verslas nėra likviduotas, tačiau paskutinė finansinė ataskaita buvo pateikta 2014 metais.
Tada „Škuna“ uždirbo apie 18 tūkst. litų.
Interneto svetainėje 118.lt buvo pakeisti bendrovės kontaktiniai duomenys. Nurodyta, kad įmonė persikėlė iš Žalgirio gatvės į Savanorių prospekte esantį verslo centrą.
Nuvykęs į tą vietą neradau jokių ženklų, susijusių su informacinės apsaugos biuru „Škuna“. Iš pastato išėję žmonės taip pat sakė negirdėję apie tokią bendrovę.
A.Vaičiulio įmonės neradome ir Vilniaus Kalvarijų gatvės daugiabutyje, kuris nurodytas registracijos dokumentuose.
Paskambinęs bendrovės „Škuna“ telefono numeriu sužinojau, kad jis jau seniai priklauso ne A.Vaičiuliui.
Praėjusį ketvirtadienį susisiekiau su verslininku A.Vaičiuliu ir paprašiau pasikalbėti apie A.Tamošaitį, tačiau jis atsisakė.
„Neturiu ką pasakyti, aš jo dešimt metų nemačiau, ką aš pakomentuosiu. Atleiskite“, – 15min telefonu sakė A.Vaičiulis ir nutraukė pokalbį. Parašiau jam trumpąją žinutę, siūlydamas susitikti ir pasikalbėti gyvai, tačiau verslininkas nieko neatsakė.
A.Vaičiulis gali būti svarbus, bandant suprasti A.Tamošaičio istoriją.
Nuo 1983 iki 1986 metų jis dirbo KGB Ideologinės kontržvalgybos skyriuje, kuris persekiojo Lietuvos disidentus. A.Vaičiulis ėjo 1-ojo poskyrio operatyvinio įgaliotinio pareigas.
Vėliau jis buvo perkeltas į KGB žvalgybos 1-ąjį skyrių. Šio padalinio užduotis buvo šnipinėjimas užsienyje, tiksliau – Vakaruose.
Sovietinėje saugumo tarnyboje A.Vaičiulis dirbo iki 1987 metų balandžio.
Mokėsi KGB aukštojoje mokykloje
Po A.Tamošaičio sulaikymo Rusijos laikraštis „Novye Izvestia“ pranešė, kad ir jis mokėsi KGB aukštojoje mokykloje Maskvoje. Tai esą patvirtino rusų žurnalistų šaltiniai.
Lietuvos ypatingajame archyve nėra jokių duomenų apie A.Tamošaičio sąsajas su KGB.
Lietuvį ginantis Rusijos valstybės advokatas Anatolijus Abricovas 15min teigė, kad jo klientas išties „iki 1991 metų baigė KGB aukštąją mokyklą“.
Tačiau lietuvį ginantis Rusijos valstybės advokatas Anatolijus Abricovas 15min teigė, kad jo klientas „tikrai iki 1991 metų baigė SSRS KGB aukštąją mokyklą“.
Tai gali būti atsakymas, kodėl Lietuvos ypatingajame archyve nėra duomenų apie A.Tamošaitį. Baigusiems KGB aukštąją mokyklą po 1990 metų, dokumentai buvo išduodami kita pavarde.
Lieka neatsakytas labai svarbus klausimas: kaip A.Tamošaitis galėjo dirbti AOTD, jeigu prieš tai buvo susijęs su KGB?
15min šaltiniai teigė, kad Lietuvos karinė žvalgyba išties priėmė kelis buvusius „kagėbistus“, tačiau tai buvo labai retos išimtys.
Ar A.Tamošaitis yra viena iš tų išimčių? To sužinoti nepavyko.
Akreditacija nuo bendrovės, kurioje nedirbo
Nuo 1997 iki 2015 metų nėra jokių viešų duomenų apie A.Tamošaičio veiklą. Tik keli nauji įrašai internete apie jo individualios įmonės kontaktus.
Tačiau rusiškame internete galima rasti A.Tamošaičiui išduotą akreditaciją į parodą „Integrated Safety And Security“, kuri vyko 2015 metų gegužės 19–21 dienomis Maskvoje.
Šiame renginyje viso pasaulio bendrovės pristatė įvairias apsaugos technologijas – nuo paprastų signalizacijų, pranešančių apie fizinį įsibrovimą į teritoriją, iki sudėtingų duomenų apsaugos sistemų.
Pagrindiniais parodos partneriais buvo Kremliaus gynybos ir vidaus reikalų ministerijos.
Iš viešų duomenų susidaro įspūdis, kad A.Tamošaičio įmonė pardavinėjo apsaugos įrangą, todėl lietuvio dalyvavimas tokioje parodoje neturėtų stebinti.
Tačiau akreditaciją A.Tamošaičiui išdavė Maskvoje registruota bendrovė „Kapitel C“, kurios viena iš veiklų – parodų stendų kūrimas ir gamyba.
Leidime nurodyta, kad lietuvis yra šios bendrovės marketologas.
Bendrovė „Kapitel C“ nebuvo renginio „Integrated Safety And Security“ partnerė ar organizatorė, bet gal ji gamino kurio nors parodos dalyvio stendą?
Praėjusį penktadienį Maskvos bendrovės administratorė telefonu tikino, kad A.Tamošaičio vardą girdi pirmą kartą ir jokioje apsaugos sistemų parodoje „Kapitel C“ nedalyvavo.
„Ne, tai tikrai neįmanoma. Jūs išsiaiškinkite su organizatoriais, gal čia kažkokia pavadinimo klaida įsivėlė, nes taip tikrai negali būti. Mes niekada nedalyvavome tokiuose renginiuose ir pas mus nėra tokio darbuotojo“, – sakė „Kapitel C“ atstovė.
Išgirdusi, kad bendrovės akreditaciją turėjęs A.Tamošaitis buvo sulaikytas kaip Lietuvos šnipas, administratorė net pradėjo juoktis: „Tikrai nieko nežinau, nesąmonė kažkokia!“
Visgi, klaidos nebuvo.
Rusijos įmonių registre yra tik viena bendrovė pavadinimu, koks buvo nurodytas A.Tamošaičio akreditacijoje.
Lietuvis nėra ir niekada nebuvo „Kapitel C“ akcininku ar vienu iš vadovų.
Oficialaus darbo neturėjo
Rusijos FSB pareigūnai lietuvį sulaikė 2015 metų gegužės 19-ąją. Tą dieną, kai jis turėjo dalyvauti apsaugos sistemų parodoje „Integrated Safety And Security“.
A.Abricovas pasakojo, kad A.Tamošaičio nuolatinė gyvenamoji vieta buvo deklaruota Lietuvoje, tačiau jis nuolat lankėsi Rusijoje ir turėjo nuomojamą butą Maskvos šiaurėje.
A.Tamošaičio advokatas A.Abricovas sakė, kad lietuvis buvo suimtas ne renginyje.
„Jis tikrai buvo sulaikytas 2015 metų gegužės 19 dieną, bet ne per parodą, o po susitikimo su savo pažįstamu“, – sakė A.Abricovas. Advokatas nedetalizavo, koks tai buvo susitikimas.
A.Abricovas pasakojo, kad A.Tamošaičio nuolatinė gyvenamoji vieta buvo deklaruota Lietuvoje, tačiau jis nuolat lankėsi Rusijoje ir turėjo nuomojamą butą Maskvos šiaurėje.
Paklaustas, ką dirbo ar kokiu verslu užsiėmė A.Tamošaitis, advokatas atsakė: „Rusijoje A.Tamošaitis neturėjo oficialaus darbo.“
Rusijos įmonių registre nepavyko rasti duomenų apie A.Tamošaičio verslus ar užimamas pareigas kitose bendrovėse.
Nori grįžti į Lietuvą
Praėjusį trečiadienį oficialiai įsiteisėjo Maskvos Lefortovo teismo nuosprendis, kuriuo lietuvis buvo nuteistas 12 metų kalėti griežto režimo kolonijoje.
A.Tamošaitis neskundė teismo sprendimo.
„Sprendimo neskundėme, nes taip norėjo mano klientas“, – 15min sakė A.Abricovas.
Matyt, nuteistasis taip pasielgė, nes jo grąžinimas į Lietuvą įmanomas tik tada, kai oficialiai įsiteisėja nuosprendis. Jeigu A.Tamošaitis būtų apskundęs sprendimą, tai papildomas nagrinėjimas Rusijoje galėjo užtrukti 1–2 metus.
Prieš kelias savaites lietuvis per savo advokatą paprašė, kad Maskvos Lefortovo teismas leistų jam susitikti su Lietuvos ambasados konsuliniu pareigūnu.
Gali būti, kad per susitikimą A.Tamošaitis paprašys bausmę atlikti Lietuvoje.
„Žinoma, mano klientas norėtų grįžti į Lietuvą“, – sakė advokatas A.Abricovas.
Tai įmanoma, nes Lietuva ir Rusija yra pasirašiusi sutartį dėl nuteistųjų grąžinimo į tėvynę.
Praėjusią savaitę Teisingumo ministerija dar nebuvo pradėjusi šių procedūrų, nes neturėjo oficialaus pranešimo apie bausmės įsiteisėjimą.
Krašto apsaugos ministerija situacijos nekomentuoja.
Paklaustas, ar A.Tamošaitis išties pripažino dirbęs AOTD, jo advokatas A.Abricovas sakė: „Mano klientas kaltę pripažino iš dalies.“
