Apie 11 žuvusiųjų Rusijos pusė buvo pranešusi jau balandžio pabaigoje, tad per pastaruosius mėnesius okupantai sugebėjo rasti tik trijų aukų palaikus.
Kvapas – nuo žuvų sandėlio?
Donecko liaudies respublikos (DLR) generalinė prokuratūra „patvirtino 14 žmonių žūtį per sprogimą Mariupolio dramos teatre“, antradienį pranešė naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Separatistinėje respublikoje, anot jos, „gandai apie 300 žmonių žūtį pavadinti melagiena“.
„Tyrimo metu sunaikinto dramos teatro patalpose buvo rasti 14 kūnų. Jokių kitų palaikų nerasta", – tekste cituojamas DLR generalinės prokuratūros tyrimų skyriaus viršininkas Aleksejus Kucurubenka.
Jis taip pat nurodė, esą pastatas buvo susprogdintas iš vidaus „sprogstamojo įtaiso be apvalkalo“. Smogiančiųjų elementų, aviacinės bombos dalių ar kitos amunicijos griuvėsiuose tariamai nerasta.
„<…> Patį sprogimą sukėlė detonavę sprogmenys, kuriuos pastate buvo palikusios Ukrainos ginkluotosios pajėgos“, – tvirtino prokuroras.
Jis paaiškino ir kodėl prie pastato tvyrojo stiprus nemalonus kvapas – rūsyje esą buvo įrengtas žuvų sandėlis, kurį naudojo kaip maisto skirstymo gyventojams punktą.
„Šiandien griuvėsiai visiškai išvalyti, ištirtos visos rūsio patalpos“, – pažymėjo A.Kucurubenka.
Tyrėjai tariamai nustatė, kad dauguma taikių gyventojų paliko dramos teatro patalpas iki nelaimės.
Kad sugriuvęs statinys pražudė 11 žmonių, DLR gelbėtojai buvo patvirtinę jau balandžio pabaigoje – esą tiek kūnų jie kartu su savanoriais per pirmas keturias dienas ištraukė iš po griuvėsių.
Tuo metu gelbėtojai dar nevalė tos dalies, kur buvo koncertų salė ir po kuria, manoma, turėjo slėptis daugiausia žmonių. Kaip tik ji nukentėjo labiausiai – iš nuotraukų galima suprasti, kad ten statinys sugriuvo iki pamatų.
Naujausia prokurorų paskelbta informacija reiškia, kad per bemaž tris pastaruosius mėnesius, net priėjus prie labiausiai sugriautos teatro dalies, pavyko rasti vos trejus palaikus.
Teatre slėpėsi moterys ir vaikai
Šiuose pranešimuose paskelbtos bent trys melagienos. Visų pirma – Donecko regioninio dramos teatro Mariupolyje griūties priežastis.
Tai įvyko kovo 16-ąją, praėjus vos trims savaitėms nuo Rusijos invazijos į Ukrainą. Tos dienos vakarą okupantų oro pajėgos numetė ant statinio dvi bombas.
Uostamiesčio tarybos teigimu, teatras buvo didžiausia iš miesto slėptuvių nuo oro atakų. Jo rūsyje, įvairiais duomenimis, slėpėsi nuo 500 iki 1 200 žmonių. Tiek moterų ir vaikų susirinko į slėptuvę, tikėdamiesi patekti į evakuacijos vilkstines.
Žinomas Ukrainos karo žurnalistas Jurijus Butusovas jau po subombardavimo savo paskyroje „Facebook“ paskelbė anksčiau darytą vaizdo įrašą iš teatro vidaus.
Jame buvo matyti, kad viduje prisirinkę daugybė civilių, ypač daug moterų ir vaikų. Įraše užfiksuota, kaip žmonėms dalijamas maistas, kitose patalpose žmonės ilsėjosi.
Porą dienų prieš ataką palydovu padarytose nuotraukose matyti, kad abipus statinio buvo didelėmis baltomis raidėmis rusiškai parašyta „Дети“ („Vaikai”)
Ukraina ilgai nelaukusi paskelbė, kad Rusijos kariai sąmoningai, nepaisant iš oro aiškiai matomų minėtų užrašų, atakavo teatrą su jame besislepiančiais civiliais gyventojais.
Pastaroji iš pradžių aiškino, esą to reikėjo, nes statinį kaip savo bazę naudojo Ukrainos kariai. Paskui poziciją pakeitė ir dėl įvykio pradėjo kaltinti „Azov“ pulką tariamai padėjus viduje sprogmenų ir juos susprogdinus.
„Žinoma, tai melas, – kitą dieną po atakos Ukrainos kaltinimus komentavo Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova. – Visiems puikiai žinoma, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos miestų nebombarduoja. Nesvarbu, kiek vaizdo įrašų sukurtų NATO struktūros ir kiek vaizdo klipų bei nuotraukų klastočių būtų išpumpuota, tiesa išaiškės.“
Tiesa tokia, kad nei viena, nei kita versija nebuvo teisinga – tai patvirtino ne vienas tyrimas.
Numetė dvi bombas po 500 kg
Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija nepraėjus nė mėnesiui paneigė, kad teatrą susprogdino „Azov“ kariai. „Misija negavo jokių požymių, kad taip gali būti <…> Šis incidentas greičiausiai yra šiurkštus Tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas, o jį įsakę ar įvykdę asmenys padarė karo nusikaltimą“, – pažymėta jos ataskaitoje.
Žmogaus teises ginanti nevyriausybinė organizacija „Amnesty International“ kiek vėliau paskelbė analogišką išvadą: pastatą sugriovė Rusijos aviacijos ataka, kuriai buvo panaudotos dvi po 500 kg sveriančios bombos, o tai esantis karo nusikaltimas.
Organizacijos atstovai pasikalbėjo su dešimtimis ataką išgyvenusių ar ją mačiusių žmonių, surinko įvairių įrodymų: nuotraukų, vaizdo įrašų, iš palydovų padarytų nuotraukų, dokumentų, įskaitant subombarduoto teatro planus.
„Amnesty International“ mano, kad per ataką žuvo mažiausiai tuzinas žmonių ir tikriausiai daug daugiau, o daugelis kitų buvo sunkiai sužeisti, – teigiama ataskaitoje. – Šis spėjamas skaičius yra mažesnis nei ankstesnis, mat per dvi dienas iki išpuolio teatrą paliko daug žmonių, o dauguma likusiųjų buvo teatro rūsyje ir kitose vietose, kurios buvo apsaugotos nuo visos smūgio jėgos.“
Tačiau vyras, savanoriavęs lauko virtuvėje, tyrėjams sakė, kad atakos dieną jie vis tiek gamino maistą 800 žmonių. Savanoriai ten dalijo maistą, vandenį ir tokius būtiniausius dalykus, kaip antklodės, teikė medicinines paslaugas.
Tai paneigia kitą Rusijos skleidžiamą melagieną – esą dauguma teatre besislėpusių civilių gyventojų dar prieš ataką paliko statinį.
„Amnesty International“ taip pat nesulaukė liudijimų, kurie paremtų Rusijos pareiškimą, kad teatrą subombardavo patys ukrainiečiai.
Kad teatrą iš oro atakavo Rusijos pajėgos, patvirtino ir žmogaus teises ginanti nevyriausybinė organizacija „Human Rights Watch“.
Kūnus išvežė nežinia kur
Kadangi nebuvo žinoma, kiek tiksliai žmonių glaudėsi teatre ir kiek jų galėjo palikti slėptuvę, o gelbėjimo darbams trukdė nesibaigiančios atakos, pirmieji pranešimai apie aukas buvo skurdūs. Po poros dienų buvo kalbama apie 130 išsigelbėjusių žmonių. Iš pradžių net manyta, kad žuvusiųjų visai nėra.
Tačiau po geros savaitės Mariupolio miesto taryba pranešė atnaujintą prognozę – kad ataka galėjo nusinešti apie 300 gyvybių.
Gegužės pradžioje naujienų agentūra „Associated Press“ paskelbė, kad aukų pastate ir aplink jį galėjo būti dvigubai daugiau. Tyrimui žurnalistai, remdamiesi 23 išgyvenusiųjų, gelbėtojų ir kitų, išmaniusių gyvenimą šioje slėptuvėje, liudijimais, atkūrė įvykius teatro viduje atakos dieną.
Jie rėmėsi patalpų planais (įskaitant 3D modelius, kuriuos kalbėdami naudojo liudininkai), nuotraukomis ir vaizdo įrašais, padarytais prieš ataką, jos metu ir vėliau, taip pat – ekspertų vertinimais. AP naudota tyrimo metodologija aprašyta čia. Nors dažniausiai buvo minimi 300 žuvusiųjų, atsižvelgę į žmonių tankumą patalpose ir liudininkų vertinimus, žurnalistai paskelbė dvigubai didesnį skaičių.
Dauguma išgyvenusiųjų skaičiavo, kad išsigelbėti pro priekinį ar vieną iš šoninių išėjimų galėjo apie 200 žmonių (kitas šoninis išėjimas ir pastato galas buvo sugriauti. Tačiau visi liudininkai minėjo, kad apie šimtas žmonių būriavosi lauko virtuvėje prie pat statinio, nė vienas iš jų neišgyveno. Bent viena moteris, kuriai pavyko ištrūkti iš sugriuvusio teatro, pasakojo turėjusi žengti per daugybę žuvusiųjų ir sužeistųjų, įskaitant nemažai vaikų, kūnų.
Tyrėjai sykiu pažymėjo, kad dėl menkų susisiekimo galimybių, nuolat aplink judančių žmonių ir traumos nublankintų prisiminimų tikslų žuvusiųjų skaičių vien iš liudijimų nustatyti sunku.
Bet AP žurnalistams pavyko paneigti Rusijos tvirtinimus, esą dramos teatras buvo naudojamas kaip Ukrainos karių bazė. Niekas iš kalbintų žmonių nematė, kad kariai būtų ką nors veikę pastato viduje.
„Human Rights Watch“ ir Charkivo žmogaus teisų apsaugos grupė nepriklausomai vieni nuo kitų paskelbė, kad prievarta į Rusiją išvežti Ukrainos gyventojai, be kita ko, buvo spaudžiami paliudyti, kad „Azov“ pulkas buvo susijęs su ataka.
Be to, Ukrainos žiniasklaida neseniai paskelbė, kad rusai išvalė atakos vietą, o žuvusiųjų kūnus išvežė į nežinomą vietą.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
