– Kai sau priėmėte šį sprendimą, kas buvo toliau? Juk laukė teisinės procedūros.
Man pilietybė buvo suteikta supaprastinta tvarka, tačiau ir čia formalumai nėra tvarkomi taip greitai. Be to, turėjau atsisakyti Rusijos pilietybės, todėl viskas užtruko ketverius metus.
– Viskas buvo gana paprasta. Turėjau dokumentus, kad esu tremtinių palikuonis. Kreipiausi į Lietuvos atstovybę Rusijoje. Man pilietybė buvo suteikta supaprastinta tvarka, tačiau ir čia formalumai nėra tvarkomi taip greitai. Be to, turėjau atsisakyti Rusijos pilietybės, todėl viskas užtruko ketverius metus.
Šiuo metu gyvenu Maskvoje, tačiau dažnai lankausi Tomske. Vieno apsilankymo metu su draugais nuvažiavome grybauti. Tai toli nuo miesto esanti vieta, kur net mobilusis ryšys neveikė. Eidamas mišku pamačiau kapines ir pažįstamus kryžius. Jau anksčiau domėjausi „Misija Sibiras“.
Nuo kryžiaus buvo nukritusi lentelė. Ją prikaliau, nufotografavau, su draugais pasijuokėme, kad tai lemtingi sutapimai. Nuotrauką nusiunčiau į „Misija Sibiras“ paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“. Taip susipažinau su jos dalyviu Juozu Valčiuku, kuris man padėjo pirmą kartą atvykti į Lietuvą.
Turėjau pasakyti priesaiką lietuviškai, tačiau lietuvių kalbos aš nemoku. Jos mokytis Tomske nėra galimybių. Yra išlikusi lenkų bendruomenė, bet lietuviškos neliko. Aš supratau, kad lietuviškus žodžius galėsiu ištarti, tačiau jų negalėsiu išmokti ir net perskaityti.
Man padėjo Juozas, kuris būdamas Londone įrašė priesaikos žodžius ir atsiuntė man. Juos daug kartų perklausiau ir išmokau. Pasirinkau pilną priesaikos tekstą. Vasario mėnesį prisiekiau ir gegužę gavau pasą. Į Lietuvą aš atvykau kaip Lietuvos pilietis.
– Kaip jums Lietuva?
– Vilnius panašus į Tomską. Tai panašaus dydžio miestai, turintys labai turtingą istoriją. Turiu planų persikelti gyventi į Lietuvą. Ieškau sklypo, kuriame norėčiau pradėti namo statybą.
– Ar negaila palikti savo gimtąjį miestą?
– XXI a. žmogus nėra taip prisirišęs prie teritorijos, kaip buvo anksčiau. Ar tu pusantros valandos važiuoji Maskvos metro, ar tiek pat laiko skrendi į kitos šalies miestą. Kur svarbesnis ne teritorinis, o kultūrinis, dvasinis ryšys. Kur tu geriau jautiesi.
– O kaip ryšiai su šeima ir draugais? Ar tokį jūsų sprendimą palaikė artimieji?
Vyko kariniai konfliktai, siautė ligos, bet bendruomenė liko kartu. Tai labai svarbu, o ne sovietinių laikų blokinių namų kultūra, kur šalia buvo įkeliami ir mokslininkai, ir alkoholikai. Tai nenatūralu.
– Mano artimieji ir draugai manęs nesuprato. Apskritai situacija Rusijoje nėra vienareikšmė. Yra žmonių, kurie neskiria Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Lygiai taip pat, kaip kai kurie žmonės Lietuvoje, matyt, neskiria Irako ir Irano. Tuo tarpu kiti puikiai išmano situaciją ir klausimas yra tik su kuo tau tenka bendrauti.
Stipri bendruomenė yra labai svarbu. Man teko keliauti tremties vietomis. Žmonės iš Kubanės keliavo į Tolimuosius Rytus. Vyko kariniai konfliktai, siautė ligos, bet bendruomenė liko kartu. Tradicijos išliko iki mūsų dienų. Man atvažiavus žmonės parodė, kur stovėjo mūsų namas.
Tai labai svarbu, o ne sovietinių laikų blokinių namų kultūra, kur šalia buvo įkeliami ir mokslininkai, ir alkoholikai. Tai nenatūralu.
