Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2018 09 13

Rusijos propaganda grįžta prie teritorinių pretenzijų Lietuvai

Po Baltijos šalių kreipimosi dėl sovietinės okupacijos žalos atlyginimo – Kremliaus ruporų atsakas. Propagandiniai Rusijos portalai vėl ištraukė seną kortą, kad Rusija gali nuspręsti neva atsiimti iš Lietuvos Vilniaus ir Klaipėdos kraštus. Lietuvos propagandos tyrinėtojų teigimu, tai Rusijai būdingas manipuliavimas istorija ir dar viena propagandinė ataka. Rusija iki šiol nepripažįsta Baltijos šalių okupacijos, o kiekvieną bandymą priminti apie padarytus nusikaltimus palydi agresyviais grasinimais.
Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas / „Scanpix“/AP nuotr.

„Po Sovietų Sąjungos subyrėjimo Rusija neteko dešimčių tūkstančių nuo istorinių teritorijų. Ko jūs dabar norite? Viską pradėti dalyti iš naujo? Grąžinti mums Krymą, kitų sovietinių respublikų teritorijų dalis? Tuomet susigrąžinsime Klaipėdą. Pradėkim Europoje viską dalyti. Ar jūs to norite?“, – 2005 m. kalbėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Kremliaus ruporas, portalas „Rubaltic“ prisiminė Vladimiro Putino prieš 13 metų ištartus žodžius. Pasak „Rubaltic“, reikalaudama kompensacijos už okupaciją, Lietuva gali netekti Vilniaus ir Klaipėdos. Manto Martišiaus teigimu, tai įprastinis Kremliaus atsakas.

„Komunikacijoje iš tikrųjų gali sujungti įvairius sunkiai sujungiamus dalykus ir bandyti plėtoti tokius variantus, kad jeigu Baltijos šalys kelia sovietinės žalos atlyginimo klausimą, tada mes savo ruožtu kelsime Antro pasaulinio karo rezultatus ir ką kiekviena šalis gavo ir dėl to turėtų tarsi atlyginti Rusijai arba kažką sumokėti“, – sakė Vilniaus universiteto profesorius Mantas Martišius.

„Rubaltic“ žurnalistas aiškina, kad Rusija kaimynams nuolaidžiauja. Tikina, kad dar sovietmečiu Lietuva sulaukė neva dosnių dovanų. Rusų propagandininkų pamėgti aiškinimai, kad 1939 m. Lietuva gavo Vilniaus regioną, po metų dalį dabartinės Baltarusijos teritorijos, o po Antrojo pasaulinio karo – ir Klaipėdos kraštą.

Rusijos politikai kartoja, kad Lietuva nuolat sulaukdavo sovietų sąjungos dotacijų. Vis dėlto Baltijos šalių tyrėjų atlikti skaičiavimai rodo, kad per pirmąjį okupacijos dešimtmetį Lietuva buvo viena Sovietų sąjungos donorių – išvežamos produkcijos vertė buvo didesnė, nei naudos iš Kremliaus gaudavo Lietuva.

„Vietoj to, kad būtų diskutuojama remiantis argumentais ta tema, kuria kelia Baltijos šalys t. y. okupacinės žalos vertinimas, nukreipiamas dėmesys į pseudoproblemas ir tai, kas kelia įtampą, gali būti jautrūs dalykai tiems žmonėms, kurie gerai nežino istorijos“, – komentavo TSPMI politologas Ramūnas Vilpišauskas.

Sovietmečiu Stalinas apie Klaipėdą kalbėjo kaip apie esą svarbų, žiemą neužšąlantį uostą. Kremliaus ruporai pabrėžia, kad Kaliningradas ir Klaipėda – labai panašūs.

Vietoj to, kad būtų diskutuojama remiantis argumentais ta tema, kuria kelia Baltijos šalys t. y. okupacinės žalos vertinimas, nukreipiamas dėmesys į pseudoproblemas ir tai, kas kelia įtampą, gali būti jautrūs dalykai tiems žmonėms, kurie gerai nežino istorijos, – komentavo R.Vilpišauskas.

Prieš 4 metų užregistruota peticija, Lietuvos rusakalbius raginanti pritarti Klaipėdos krašto prijungimui prie Rusijos. Tąsyk istorija baigėsi įsikišus prokuratūrai. Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako, Krymo scenarijus nepasikartotų Lietuvoje.

„Tai yra tam tikra poza, kuri rodo tas imperines ambicijas. Rodo, kad Rusijos visuomenę veikia, jai tai patinka. Mes turime nuosekliai rūpintis savo krašto saugumu, savo žmonių atsparumu“, – kalbėjo V.Bakas.

Valstybės saugumo departamentas nurodo, kad pastaruosius 5 metus portalas „Rubaltic“ nuolat skelbia propagandinę, prieš Lietuvą nukreiptą informaciją. Perspėja, kad artėjant rinkimams ir per juos, informacinių išpuolių gali daugėti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos