„Taip pat imtasi būtinų priemonių skelbti tarptautinę kaltinamųjų paiešką“, – teigiama pirmadienį paskelbtame komiteto pranešime spaudai.
Anot jo, kaltinimai pateikti Vilniaus apygardos teismo teisėjams Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei, Artūrui Šumskui ir Ainorai Kornelijai Macevičienei. Pastarieji du teisėjai jau nebedirba, yra sulaukę pensinio amžiaus.
Rusijos tyrimų komiteto teigimu, 2019 metų kovo 27 dieną Vilniaus apygardos teismo teisėjai A.Macevičienė, V.Pakalnytė-Tamošiūnaitė ir A.Šumskas paskelbė iš anksto žinomai neteisingą nuosprendį daugiau kaip 50 Rusijos piliečių, tarp jų ir Lietuvoje šiuo metu įkalintam Jurijui Meliui bei Genadijui Ivanovui.
„Skelbdami nuosprendį Lietuvos teisėjai žinojo, kad Vilniaus įvykiai, dėl kurių kaltinami Rusijos Federacijos piliečiai, vyko tuo metu, kai Lietuvos SSR nebuvo nepriklausoma valstybė ir priklausė SSSR (Lietuvos Respublikos nepriklausomybė pripažinta tik 1991 metų rugsėjo mėnesį). 1991 metų Sausio įvykiuose dalyvavę kariai vykdė savo tarnybinę pareigą ir veikė pagal SSSR įstatymus siekdami užtikrinti viešąją tvarką“, – rašoma Rusijos tyrimo komiteto pranešime.
Prokuratūra: Rusijos kaltinimai Lietuvos teisėjams prieštarauja teisingumo principams
Generalinė prokuratūra sako, kad Rusijos už akių pateikti kaltinimai Lietuvos teisėjams, priėmusiems sprendimą Sausio 13-osios byloje, prieštarauja teisingumo principams, tai vertinama kaip bandymas neteisėtai paveikti pareigūnus ir klaidinti visuomenę.
„Komentuodama šiuos viešus užsienio valstybės pranešimus Lietuvos prokuratūra ne kartą pabrėžė, kad jie vertintini tik kaip bandymas neteisėtai paveikti savo pareigas vykdančius Lietuvos prokurorus, teisėjus, kitus pareigūnus bei siekis klaidinti visuomenę, nes kartu platinami ir melagingi teiginiai apie Sausio 13-osios įvykius bei Lietuvos suverenumą“, – rašoma pranešime.
„Lietuvos generalinio prokuroro Evaldo Pašilio teigimu, tokie užsienio valstybės sprendimai kitos valstybės pareigūnų atžvilgiu prieštarauja teisingumo principams, kuriais vadovaujasi demokratinės teisinės valstybės“, – teigiama jame.
Generalinė prokuratūra primena, kad pernai kovą komitetas taip pat už akių pateikė kaltinimus advokatui Simonui Slapšinskui už tai, kad jis, būdamas Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiuoju prokuroru, neva vykdė neteisėtą Rusijos piliečių baudžiamąjį persekiojimą.
Be kita ko, prokuratūra primena, kad žinia apie Rusijoje inicijuotas baudžiamąsias bylas Lietuvos pareigūnams, prokurorams ir teisėjams, susijusiems su Sausio 13-osios byla, buvo išplatinta dar 2018-ųjų liepą.
„Siekdama apsaugoti Lietuvos pareigūnų teisėtus interesus, Lietuvos prokuratūra nuolat bendradarbiauja ir keičiasi aktualia informacija su atsakingais asmenimis bei institucijomis. Būtini sprendimai padaryti ir po šiandien išplatinto pranešimo“, – teigia prokuratūra.
Europos Parlamentas pernai lapkritį priėmė rezoliuciją, kuria Rusija raginama nutraukti Lietuvos pareigūnų, dalyvavusių 1991-ųjų sausio įvykių tyrime, baudžiamąjį persekiojimą.
Vilniaus apygardos teismas pernai kovą buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų, karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
