„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2017 04 03

Rusijos žvalgyba Lietuvoje: šnipai viešuose renginiuose ir dronai virš karinių bazių

Sergejus Kulešovas nėra žinomas Lietuvos visuomenei, bet jo pavardę galėtų žinoti į Rusiją keliaujantys žmonės, verslininkai ar pareigūnai. Jis – Rusijos federalinės žvalgybos tarnybos FSB karininkas, aktyviai verbuojantis į Kaliningradą atvykstančius lietuvius.
Rusijos diplomatais apsimetantis žvalgybos karininkai dalyvauja viešuose renginiuose Lietuvoje
Rusijos žvalgybos karininkai dalyvauja viešuose renginiuose Lietuvoje

Pirmadienio rytą Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) paskelbė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Ataskaitoje rašoma apie Rusijos ir Baltarusijos žvalgybų veiksmus Lietuvoje.

FSB darbuotojas S.Kulešovas yra tik nedidelis sraigtelis šiame procese.

Rusijos slaptosioms tarnyboms nereikia, kad potencialūs taikiniai turėtų slaptų duomenų. Užverbuotieji gali Lietuvoje platinti Kremliaus propagandą, fotografuoti valstybės infrastruktūros objektus, nelegaliai per sieną gabenti asmenis iš Rusijos, prireikus – skatinti provokacijas ar neramumus.

VSD ir AOTD ataskaitoje teigiama, kad jis į Kaliningradą atvykusiems lietuviams dažniausiai prisistato pasieniečiu, savivaldybės darbuotoju, tarpvalstybinių projektų atstovu ir panašiai.

Iš tikrųjų pagrindinis S.Kulešovo uždavinys – stebėti žmones, kuriuos būtų galima užverbuoti ir išnaudoti informacijos rinkimui Lietuvoje.

Rusijos žvalgybos tarnyboms nereikia, kad potencialūs taikiniai turėtų slaptų duomenų. Užverbuotieji gali Lietuvoje platinti Kremliaus propagandą, fotografuoti valstybės infrastruktūros objektus, nelegaliai per sieną gabenti asmenis iš Rusijos, prireikus – skatinti provokacijas ar neramumus.

Žvalgybos ataskaitoje teigiama, kad pastaruoju metu Rusijos slaptosios tarnybos aktyviai veikia Lietuvos pasienio miesteliuose: bando užmegzti ryšius su vietiniais politikais, savivaldybių darbuotojais, teisėsaugos pareigūnais, pakeisti gyventojų nuomonę apie Kremliaus režimą.

Prieš Lietuvą naudojami ir kiti šnipinėjimo ir įtakos darymo metodai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./FSB būstinė Maskvoje
AFP/„Scanpix“ nuotr./FSB būstinė Maskvoje

Viešuose renginiuose – Rusijos žvalgai

Jau daug metų Lietuvoje šešėlinę veiklą vykdo trys Kremliaus slaptosios institucijos: užsienio žvalgybos tarnyba SVR, federalinė saugumo tarnyba FSB ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji žvalgybos valdyba GRU.

Jų darbuotojai ir agentai renka informaciją apie Lietuvos vidaus ir užsienio politiką, jos užkulisius, mezga ryšius valstybės institucijose, bando didinti Kremliaus įtaką mūsų valstybei.

Šiųmetėje žvalgų ataskaitoje teigiama, kad Rusijos žvalgybos karininkai nuolat lankosi Lietuvoje vykstančiuose viešuose renginiuose, susijusiuose su tarptautine politika, gynyba, energetika, ekonomika, mokslinėse konferencijose, parodose ir panašiai. Rusai dalyvauja prisidengę diplomatine tarnyba.

Rusijos diplomatais apsimetantys žvalgybos karininkai dalyvauja viešuose renginiuose Lietuvoje
Rusijos diplomatais apsimetantys žvalgybos karininkai dalyvauja viešuose renginiuose Lietuvoje

VSD ir AOTD ataskaitoje netgi paviešinta nuotrauka, kurioje – galimai Rusijos žvalgybos karininkas, sėdintis tokiame viešame renginyje.

Kodėl Kremliaus žvalgams reikia lankytis viešuose renginiuose?

VSD ir AOTD ataskaitoje rašoma, kad svarbiausia jų užduotis yra megzti ryšius su tokių renginių dalyviais: politikais, tarnautojais, pareigūnais, žurnalistais, verslininkais, perspektyviais studentais ir kitais žmonėmis, kurie gali turėti vertingos informacijos arba daryti įtakos valstybės gyvenimui.

Teigiama, kad tokį darbą atliekantys rusų žvalgai geba bendrauti lietuvių kalba, moka greitai įtraukti į pokalbį ir iš pašnekovo pasisakymų suprasti, kokios yra jo pažiūros, silpnybės, galimi motyvai bendradarbiauti.

„Nepraėjus nė kelioms valandoms apie užmegztus ryšius Rusijos žvalgas informuoja Maskvoje esančius savo koordinatorius ir jie sprendžia, ką toliau daryti su kontaktu“, – rašoma Lietuvos žvalgybos ataskaitoje.

Daugėja neaiškių dronų virš karinių objektų

Vienu iš svarbiausių Rusijos žvalgybos taikinių išlieka Lietuvos krašto apsaugos sistema.

Kremliaus žvalgai siekia gauti informacijos apie mūsų kariuomenės gynybinę galią, naują ginkluotę, planuojamus įsigijimus, modernizavimo procesą. Taip pat – NATO sąjungininkus ir Lietuvos galimybes priimti daugiau užsienio karių.

VSD ir AOTD ataskaitoje rašoma, kad 2016 metais rusų žvalgai daug dėmesio skyrė šauktiniams. Buvo ieškoma jaunuolių, kurie turi Lietuvos ir Rusijos pilietybes arba tvirtų ryšių pastarojoje šalyje.

VSD ir AOTD ataskaitoje rašoma, kad 2016 metais rusų žvalgai daug dėmesio skyrė šauktiniams. Buvo ieškoma jaunuolių, kurie turi Lietuvos ir Rusijos pilietybes arba tvirtų ryšių pastarojoje šalyje. Kremliaus slaptosios tarnybos siekė užverbuoti tokius šauktinius ir per juos įsiskverbti į Lietuvos krašto apsaugos sistemą.

Dar vienas aktyviai taikomas žvalgybos būdas – Lietuvos karinių objektų fotografavimas, filmavimas ir stebėjimas. Per pastaruosius metus padaugėjo bepiločių orlaivių, vadinamųjų dronų, skrydžių virš karinių bazių ir vietų, kur vyksta NATO karių pratybos.

„Objektų stebėjimą ir vaizdo fiksavimą vykdančių asmenų sąsajas su priešiška žvalgyba neretai sudėtinga nustatyti, tačiau karinių ir civilinės paskirties objektų stebėjimas ir vaizdo filmavimas visiškai atitinka Rusijos karinės žvalgybos metodus“, – rašoma žvalgų ataskaitoje.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas

Žvalgybą vykdo ir iš Baltijos jūros

Lietuvos pareigūnai savo ataskaitoje rašo, kad Rusija mūsų šalyje vykdo ir signalų žvalgybą. Tai daroma pasitelkus stacionarius prietaisus ir mobiliąsias platformas. Signalų žvalgyba vykdoma iš Kaliningrado srities, iš Rusijos diplomatinės tarnybos pastatų Lietuvoje, iš Baltijos jūros.

Pavyzdžiui, 2016 metais Kaliningrade dislokuoti radioelektroninės kovos padaliniai vykdė trikdžių skleidimą prieš užsienio šalių karinius orlaivius. Yra duomenų, kad buvo vykdomas sistemingas NATO pilotų pasiklausymas ir jų naudojamų dažnių slopinimas.

Ataskaitoje aprašomas ir kitas signalų žvalgybos atvejis.

2016 metais Rusijos mokslų akademijos Širšovo okeanologijos instituto laivas „Akademik Nikolaj Starkhov“ paprašė leidimo Lietuvos vandenyse atlikti mokslinius tyrimus.

Kaip tik toje Baltijos jūros teritorijoje driekiasi „NordBalt“ elektros kabelis, tad Lietuvos žvalgyba spėja, kad būtent jis buvo tikroji žygio priežastis.

„Twitter“ nuotr./Rusijos mokslų akademijos Širšovo okeanologijos instituto laivas „Akademik Nikolaj Starkhov“
„Twitter“ nuotr./Rusijos mokslų akademijos Širšovo okeanologijos instituto laivas „Akademik Nikolaj Starkhov“

Italijoje išleido propagandinę knygą apie Lietuvą

2016 metais Rusija atnaujino savo informacinio saugumo doktriną. Galima teigti, kad šis dokumentas reglamentuoja Kremliaus informacinį karą prieš savo piliečius ir kitas valstybes.

Šį žingsnį lydėjo stiprėjanti propagandos kampanija pernai.

Per 2016 metus Kremliaus kontroliuojamos televizijos ir radijo stotys į eterį paleido apie 1,5 tūkst. valandų vaizdo medžiagos, išverstos į dešimt užsienio kalbų: anglų, prancūzų, ispanų, portugalų, kinų, arabų ir kitas.

Per 2016 metus Kremliaus kontroliuojamos televizijos ir radijo stotys į eterį paleido apie 1,5 tūkst. valandų vaizdo medžiagos, išverstos į dešimt užsienio kalbų: anglų, prancūzų, ispanų, portugalų, kinų, arabų ir kitas. Buvo išversta apie 2,5 tūkst. dokumentinių filmų, įvairių žanrų programų, animacinių filmukų.

Pernai Lietuvoje sustiprėjo organizacijos „Rossiya segodnya“ pozicijos. Ši Kremliaus finansuojama įstaiga užsiima propagandos skleidimu užsienio šalyse.

2016 metų gruodį pradėjo veikti „Rossiya segodnya“ priklausantis portalas sputniknews.lt. Jo redakcija įsikūrusi Baltarusijoje. Nors Lietuvoje šio portalo skaitytojų yra mažai, bet propagandos kanalas informaciją skleidžia ir lietuvių, ir rusų kalbomis.

Anatolijus Ivanovas
Anatolijus Ivanovas

Taip pat aktyviai dirbo kitas „Rossiya segodnya“ priklausantis tinklalapis baltnews.lt. Pastarojo vadovas yra Rusijos pilietis Anatolijus Ivanovas. Jis nuolat lankosi Maskvoje ir ten derina portalo baltnews.lt veiklos klausimus.

A.Ivanovas siekia suburti Kremliaus politiką remiančių jaunų žurnalistų ir studentų komandą. Jie siunčiami studijuoti į Rusijos ir Baltarusijos universitetus, dalyvauja prokremliškos žiniasklaidos renginiuose, kur mezga ryšius su rusų žurnalistais.

Pernai Lietuvos informacinėje erdvėje aktyviai reiškėsi Kremliaus finansuojamas žiniasklaidos klubas „Formatas A3“. Mūsų šalyje įvyko 11 šios organizacijos renginių. Juose buvo atkartojamos prokremliškos propagandos klišės.

Klubo „Formatas A3“ vadovė yra „Komsomolskaja pravda“ žurnalistė Galina Sapožnikova, kuriai iki 2020 metų uždrausta atvykti į Lietuvą.

Praėjusiais metais Romoje ir Milane ji pristatė italų kalba parašytą savo knygą „Lietuviškas sąmokslas. Kaip žlugo Sovietų Sąjunga ir kas nutiko tiems, kurie bandė ją išsaugoti“. Joje neigiamos sovietinės represijos, menkinamas Lietuvos suverenitetas, teigiama, kad po 1990 metų kovo 11-osios prasidėjo gyventojų masinis bėgimas nuo politinio persekiojimo, kuris esą vyksta ir dabar.

Siekia paveikti Lietuvos totorių bendruomenę

2016 metais Rusija bandė stiprinti ir savo minkštosios galios sklaidą. Vienas iš šio proceso pavyzdžių – bandymai daryti įtaką Lietuvos totorių bendruomenėms.

„Rusija yra labai suinteresuota, kad užsienio šalių totorių bendruomenėms atstovautų asmenys, kurie palankiai vertina Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, – rašoma žvalgybininkų ataskaitoje. – Šiuo metu plėtojamos iniciatyvos silpninti kai kurių dabartinių Lietuvos totorių lyderių įtaką ir kurti naujas, alternatyvias vietos totorių organizacijas.“

Žvalgyba teigia, kad dalis Lietuvos totorių aktyviai dalyvauja Rusijos tėvynainių veiklose. Šios minkštosios galios programos yra skirtos ne etniniams rusams, bet visų tautybių žmonėms, kurie yra palankūs Kremliaus režimui.

A.Primost/15min nuotr./Vilniuje statomi „Maskvos namai“
A.Primost/15min nuotr./Vilniuje statomi „Maskvos namai“

Svarbiu minkštosios galios projektu yra laikomas „Maskvos namų“ statybos Vilniuje. Žvalgybos pareigūnų ataskaitoje teigiama, kad šis klausimas turi didelę simbolinę ir praktinę reikšme – Rusijai iki šiol Lietuvoje nepavyko įkurti savo minkštosios galios institucijų, o „Maskvos namai“ galėtų tapti tokių organizacijų koordinaciniu centru.

Kol kas šio pastato statybos yra sustabdytos teismo sprendimu.

„Tikėtina, kad 2017 metais Rusija imsis įvairių propagandinių ir neoficialių spaudimo priemonių, siekdama priversti Lietuvą užtikrinti, kad būtų leista įgyvendinti šį Rusijos įtakos sklaidai naudingą projektą“, – rašoma ataskaitoje.

Bendra VSD ir AOTD ataskaita bus pristatyta pirmadienį, 9 val., Seime. Sekite naujienas portale 15min.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“