Kiauras pastato stogas, pūvančios sienos ir netvarkinga elektros instaliacija verčia galvoti apie patį blogiausią įvykių scenarijų.
Paskutinį kartą, dar XV a. pradžioje statyta, Rusnės evangelikų-liuteronų bažnyčia renovuota 1992-93 metais. Jos metu paliktas brokas šiuo metu kelia daugybę problemų. Pro bažnyčios stogą nuolat bėga vanduo, pelija sienos, pūva stogo konstrukcijos ir medinės grindys.
Byra ir išorės tinkas, supuvo lietvamzdžiai, – bažnyčios bėdas vardina D.Drobnienė.
„Renovacijos metu buvo keičiamas stogas, tačiau čerpės nebuvo pritaikytos drėgnam pamario klimatui. Jos buvo sudėtos nekokybiškai ir šiandien pro jį nuolat bėga vanduo, supelijo sienos. Byra ir išorės tinkas, supuvo lietvamzdžiai“, – bažnyčios bėdas vardina D.Drobnienė.
Grėsmė iškilusi ir bažnyčios interjerui. Jos altorius, kolonos ir grindys – medinės ir neimpregnuotos, todėl itin neatsparios drėgmei. Pūva laiptai į varpinę, iš kurios atsiveria vaizdas į visą salą.
„Apie elektros instaliaciją aš jau net nekalbu. Ji tiesiog baisios būklės. Bijome, kad bažnyčia vieną dieną tiesiog užsidegs“, – teigia Rusnės seniūnė.
Anot Rusnės seniūnės, apmaudžiausia tai, kad bažnyčia tradiciškai būdavo bendruomenės traukos centras. Čia organizuojamos didžiausios Rusnės šventės: „Muzikuojanti Rusnė, laivininkų šventė, Eglutės įžiebimo ceremonija.
„Žmonės šioje vietoje niekada nebuvo skirstomi pagal atskirus tikėjimus. Bažnyčioje rengiamos parodos, organizuojamos savanoriškos veiklos tiek jaunimui, tiek senjorams. Žmonės prieš daugelį amžių sugebėjo atrasti lėšų jos statyboms, o mes turime surasti būdą kaip ją išsaugoti. Rusnės bažnyčia privalo ir toliau gyvuoti, kad tikintieji joje galėtų melstis, o visa bendruomenė susirinkti pabūti kartu“, – sako D.Drobnienė.
Kaip sako istorikė Roza Šikšnienė 1419 m. Kryžiuočių ordino statyti maldos namai yra seniausia išlikusi bažnyčia visoje Mažojoje Lietuvoje, todėl turi milžinišką istorinę reikšmę. XVIII a. ji kelis kartus degė, o 1809 m. jos vietoje pastatyta mūrinė bažnyčia.
„Nors bažnyčia kelis kartus ir perstatyta, išliko originalus jos bokštas ir įėjimas. Juose nesunkiai atpažįstami kryžiuočių architektūrai būdingi elementai: žemos durys, storos sienos, skliautuotas bokštas. Bažnyčia labai reikšminga ir kultūrine prasme. Būtent joje XVI a. įsteigta viena pirmųjų Klaipėdos krašto mokyklų“, – teigia ji.
