Mokyklose už vaikus sprendžia tėvai
Antrosios užsienio kalbos mokiniai mokosi privalomai nuo 6 klasės ir tokio amžiaus vaikams kalbą dažniausiai parenka tėvai. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyr. specialistės Vilijos Sipaitės teigimu, kaip antrąją užsienio kalbą mokiniai paprastai renkasi prancūzų, vokiečių arba rusų, tačiau pastaroji jau ne pirmus metus gerokai lenkia savo konkurentus.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad mokyklos ne visada gali pasiūlyti mokytis norimą užsienio kalbą dėl tos kalbos mokytojų trūkumo. Taip pat neretai pritrūksta moksleivių tam tikros užsienio kalbos mokymosi grupei sudaryti.
Rusų kalbos pranašumą įrodo ir mokinių, pasirenkančių laikyti šį egzaminą, skaičius. Nacionalinio egzaminų centro (NEC) duomenimis, 2013 metais rusų kalbos egzaminą rinkosi 6,61 proc. moksleivių, vokiečių – 0,64 proc., o prancūzų – 0,16 proc. visų laikiusiųjų. Ir nors šių užsienio kalbų egzaminai pasirenkami vis rečiau (2015 metais rusų kalbą rinkosi 5,79 proc., vokiečių – 0,53 proc., o prancūzų – 0,14 proc.), dominuojančia kalba vis dar akivaizdžiai išlieka rusų.
Papildomuose kursuose renkasi įvairesnes kalbas
Kol mokyklose užsienio kalbų pasirinkimo galimybės daug kur ribotos, papildomuose kursuose žmonės mokosi vis retesnių kalbų.
Apskritai didelę įtaką vaikų pasirinkimui turi tėvų nuomonė ir požiūris – kokią kalbą jie patys moka ir pan.,– R.Jurkėnas.
Edukacinės bendrovės Kalba.lt direktorius Rytis Jurkėnas teigia, jog rusų, kaip antroji užsienio kalba, nebėra dažniausias pasirinkimas:
„Didžiausią mūsų kursų dalį – 24 proc. – sudaro vokiečių kalba (neskaičiuojant anglų kalbos) ir tik po to eina panašaus populiarumo rusų ir ispanų kalbos (jos sudaro apie 16–18 proc. visų kitų kalbų kursų), labai nedaug nuo jų atsilieka švedų kalba. Tarp vaikų ir paauglių pirmauja švedų, rusų, taip pat kinų bei japonų kalbos. Apskritai didelę įtaką vaikų pasirinkimui turi tėvų nuomonė ir požiūris – kokią kalbą jie patys moka ir pan.“
Anot R.Jurkėno, antrosios užsienio kalbos pasirinkimą lemia ir miestas, kuriame žmogus gyvena: Vilniuje ir Kaune klientai dažniausiai renkasi vokiečių, rusų, ispanų ir švedų kalbas. Mažesniuose miestuose aktualiausios vokiečių ir norvegų kalbos. Taip pat, pavyzdžiui, tik Vilniui yra būdingas didesnis lietuvių kalbos kursų poreikis.
Darbo rinkoje – nežymus rusų kalbos reikalavimo augimas
Nepriklausomai nuo situacijos mokyklose ar papildomuose kursuose, darbo rinka kategoriška – anglų ir rusų kalbos yra lyderės ir kitoms kalboms konkuruoti su jomis vis dar būtų sunku.
Darbo paieškos portalo CVbankas.lt vadovas Tomas Toleikis pabrėžia, jog rusų kalba ne tik vis dar svarbiausia po anglų, bet jos paklausa pastaraisiais metais netgi auga: „Anglų ir rusų kalbų reikšmė šiais metais, palyginti su ankstesniais, netgi padidėjo. Anglų kalbos reikalavimas nurodytas 37 proc. skelbimų (prieš metus buvo 36 proc.), rusų – 22 proc. skelbimų (prieš metus buvo 21 proc.). Visos kitos užsienio kalbos reikalingos kur kas mažiau, pavyzdžiui, vokiečių kalbos reikalavimas nurodytas 3 proc. (prieš metus buvo 5 proc.), lenkų – 2 proc., prancūzų – 1 proc. visų darbo skelbimų.“
Specialisto teigimu, visų kitų kalbų (ispanų, norvegų, latvių, švedų) reikalavimai skelbimuose yra tik pavieniai.
Situacija panaši ir kitame darbo paieškos portale CV-Online.lt, kurio rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė pripažįsta anglų ir rusų kalbų lyderystę, tačiau išskiria ir unikalesnių atvejų, pavyzdžiui, kinų mandarinų kalbą.
Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat prognozuoja rusų kalbos reikšmės didėjimą, nes, pasak jo, anglų kalba tampa pasauline kalba ir ja gali laisvai kalbėti ir vokiečiai, ir prancūzai, o rusų kalba skirta susikalbėti su tais, kurie nekalba angliškai. Rusų kalba itin svarbi ir dėl turistų, kurių Lietuva daugiausia sulaukia iš Baltarusijos ir Rusijos.
„Turistai išleidžia tikrai nemažai lėšų mūsų šalyje, ypač baltarusiai, kurie atvyksta apsipirkti ir pailsėti į Lietuvos kurortus. Taip pat svarbūs ir verslo ryšiai, visgi Rusija yra viena iš svarbesnių partnerių ir dėl to rusų kalba vis dar labai reikalinga“, – sako Ž.Mauricas.
Ekonomisto teigimu, rusų kalba yra bene svarbiausia transporto sektoriuje, kurio nemaža pajamų dalis atkeliauja iš Rusijos. Taip pat ir statybų sektoriuje, nes Lietuva į Baltarusiją eksportuoja savo produkciją ir ten vykdo statybos darbus, todėl ten reikia ir darbuotojų, kurie galėtų susikalbėti. Šios kalbos reikalaudavo ir maisto pramonė, tačiau dėl 2015 metais vykusio prekių į Rusiją embargo poreikis tapo mažesnis.
Ko tikėtis ateityje?
Kalbėdami apie ateities perspektyvas, darbo rinkos ekspertai nemano, jog padėtis Lietuvos darbo rinkoje gali greitai pasikeisti, ir ragina kartu su anglų kalba rinktis rusų, nepriklausomai nuo miesto, kuriame asmuo gyvena.
Žygimantas Mauricas pabrėžia, kad bet kokią užsienio kalbą reikalaujama mokėti labai gerai ir niekas nebesitenkina kompromisiniu variantu, kad žmogus kažkiek moka, supranta ir pan.
„Ši problema sprendžiama taip, jog įmonės dabar dažnai įdarbina kitos valstybės pilietį: su juo bendraujama angliškai arba netgi rusiškai, o jis komunikuoja su klientais savo gimtąja kalba, ypač tokia praktika taikoma kalbant apie Kiniją. Taip yra daug naudingiau, nes lietuvis ar bet kokios kitos valstybės pilietis taip gerai neišmoksta svetimos kalbos, o kitatautis gali kalbėti be akcento.“
Agnė Černiauskaitė
