Apie tai 15min videolaidoje „15/15“ diskutavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas Dainoras Lukas ir žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.
A.Čiučiurkaitė: Pradėkime, Jone, nuo jūsų. Kodėl moksleiviai yra priversti antrąja kalba mokyklose rinktis rusų kalbą?
J.Kučinskaitė: Todėl, kad yra savivaldybių, kuriose nėra pasiūlos jokių kitų užsienio kalbų, nes anglų kalba yra pirmoji kalba daugelyje savivaldybių mokyklų ir jos vaikai jau mokosi.
Jie gali rinktis nuo šeštos klasės antrąją kalbą, bet tas pasirinkimas, jeigu mes nežiūrėtumėme į Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, dažniausiai yra rusų kalba. Netgi, pavyzdžiui, tokiame rajone kaip Tauragė, kuris turi vokiškas, tai yra prūsiškas, tradicijas, nebėra nė vieno vokiečių kalbos mokytojo.
Dar yra, sakykime, nuo seno likusių prancūzų kalbos mokytojų, vokiečių kalbos mokytojų, bet jų yra labai nebedaug likę, daugybė jų jau išėjo į pensiją. Bet rusų kalbos mokytojų mes turime tikrai daugiau nei pakankamai, tarkime, šiuo metu Lietuvoje turime net 826 rusų kalbos mokytojus. Tiesa, 395, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, yra 60 plius amžiaus. Taigi, apie pusė mokyklose dirbančių rusų kalbos mokytojų jau yra pensinio amžiaus arba jiems iki pensijos likę vieneri, galbūt dveji metai. Tuo tarpu prancūzų kalbos arba vokiečių kalbos, jau nekalbu apie Lietuvoje egzotiškesnes, bet iš tikrųjų Europos Sąjungos kalbas – ispanų arba italų, mes beveik neturime mokytojų, nors universitetai išleidžia jų.
A.Čiučiurkaitė: Ar ateina pamaina tiems rusų kalbos mokytojams, kurie yra vyresni?