Pateikiame R.Vanagaitės 15min atsiųstą laišką ir jos interviu LRT.lt citatas:
„Praeitą savaitę rengiausi savo autobiografinės knygos „Višta strimėlės galva“ pristatymui. Knyga išspausdinta 15 000 egzempliorių tiražu, ji jau pasiekė didžiųjų miestų knygynus ir prekybos centrus.
Tai jau penktoji mano toje pačioje leidykloje, kuri dar prieš penketą metų išleido mano pirmąją knygą apie senų žmonių slaugą. Aš jaučiausi vertinama, vertinau ir leidyklos vadovus, ir nuostabius jos darbuotojus. Penkeri bendro darbo metai, keturi bestseleriai, ir galbūt naujas – jau pakeliui.
….O tuo metu visai kitoje vietoje, Lietuvos Respublikos Seime, gimė iniciatyva pavadinti 2018-uosius metus legendinio partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago metais. Perskaičiusi tą žinią vėl nukeliavau į Lietuvos ypatingąjį archyvą – juk ten praleidau vos ne metus rašydama „Mūsiškius“. Vėl varčiau Adolfo Ramanausko-Vanago bylą, kurioje buvau radusi liudijimus ir prisipažinimus kurie man pasirodė ne visai herojiški. Visus klausimus, kurie man kilo skaitant bylą, rengiausi kartu su dokumentų kopijomis pateikti Seimo Istorinės atminties komisijai, kad parlamentarai kartu su istorikais į juos atsižvelgtų prieš priimdami galutinį sprendimą dėl 2018-ųjų.
Apie perskaitytą informaciją pasakiau man paskambinusiam LRT žurnalistui – pasakiau anksčiau, nei buvo numatytas pokalbis Seime. Žurnalistą domino, ar Adolfas Ramanauskas-Vanagas yra prisidėjęs prie žydų žudynių 1941-ųjų vasarą.
R.Vanagaitės citatos iš interviu LRT.lt:
„Aš tokių duomenų neturiu, bet noriu komisijai atnešti tekstus, kuriuos A.Ramanauskas-Vanagas šnekėjo teisme [...]. Nežinau, ar jis dalyvavo žydų žudynėse. Apie jas duomenų neradau. Radau, kad vadovavo baltaraiščių būriui, bet jie tik saugojo objektus. Taigi tokių duomenų neturiu, bet radau dokumentus, kurie, manau, taip pat skandalingi. Tuo pat metu vyko žydų žudynės. Jei buvo baltaraiščių būrio vadas, bent jau tikrai žinojo, gal pats nešaudė ir neorganizavo, tačiau buvo tų procesų dalyvis. [...]“
Jei man kilę klausimai dėl Adolfo Ramanausko-Vanago viešumoje nuskambėjo kaip kaltinimai šiai labai tragiškai asmenybei, to tikrai neketinau daryti.
R.Vanagaitės citatos iš interviu LRT.lt:
„Dar vienas įdomus dalykas – jis išdavė visus savo bendražygius, visus ryšininkus ir rėmėjus, jų pavardes ir adresus. Mačiau sąrašą po jo tardymo – yra 27 žmonės, pas kuriuos jis slapstėsi, ir visi tie žmonės paskui buvo suimti. Nežinau, ar jis buvo silpnavalis, ar palūžęs, bet jis nėra joks didvyris“, – pareiškė R.Vanagaitė.
R.Vanagaitė teigė nenorinti, kad „metai būtų pavadinti KGB agento ir Tarybų Sąjungos apologeto vardu“.
R.Vanagaitės citatos iš interviu LRT.lt:
„Vienas iš jų – 1940 metais, atėjus rusams į Lietuvą, per pirmą sovietinę okupaciją, A.Ramanauskas-Vanagas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su NKVD. Jis tapo NKVD agentu ir jis pats tą pripažįsta. Toliau nedirbo, bet yra užfiksuota, kad jį įtikino ir jis pasirašė su KGB sutartį. Antras faktas – jei pažiūrėsite į jo paskutines kalbas prieš jį nuteisiant, tai yra ištisos liaupsės komunizmui.
Ir gali sakyti, kad kankino ar ką, bet niekas jo nekankino. Kai sakė teisme paskutinę kalbą apie tai, kaip buvo suklaidintas, nors ir tikėjo komunizmo idealais, [kalbėjo, kad] jį suklaidino metodai, kokiais tie idealai yra įgyvendinami, ir jis labai apgailestauja. Jei jo bausmė bus sumažinta, jis ištaisys klaidas ir dirbs komunizmo idealui ir tarybų valdžios labui.“
Nesu tikra, ar Adolfas Ramanauskas-Vanagas yra herojus, kankinys, ar tiesiog aplinkybių palaužtas žmogus. O gal visa tai kartu. Aš rašytoja ir žurnalistė. Mano pareiga domėtis, ir domėtis daugiau ir giliau. Aš neturiu atsakymo į visus man kilusius klausimus: teatsako objektyviai tą laikotarpį tyrinėjantys Lietuvos istorikai. Bet teatsako jie atsižvelgdami į archyvuose esančios medžiagos visumą, neatrinkdami tik to, kas naudinga ir kas ne kuriai nors politinei jėgai ar pripažintam naratyvui.
Faktų atranka jų naudingumo principu, vadinamoji „istorijos politika“, vyravo sovietmečiu, o juk sovietmetis Lietuvoje baigėsi. Labai norėčiau tuo tikėti.
Ir dar apie sovietmetį ir apie Putiną. Prieš keletą savaičių, kalbėdama nuostabiame antiputiniškame, unikaliame „Dialogų“ forume Sankt Peterburge į klausimą, ar galima sustabdyti emigraciją iš Lietuvos, atsakiau su sarkazmu: galima, jei Putinas okupuos Lietuvą ir uždarys jos sienas. Tai buvo juodojo humoro frazė, pasakyta tikriausiai ne vietoj ir ne laiku ir, be abejo, dabartinėje geopolitinėje situacijoje gerokai per juoda. Bet man, kaip Lietuvos pilietei, mylinčiai savo kraštą, baisu, kad mano tauta iš savo tėvynės bėga nesulaikomai. Žmonės bėga ne tik nuo skurdo, bet ir nuo korupcijos, nuo jausmo, kad savo valstybėje tu esi niekas.
Tai buvo juodojo humoro frazė, pasakyta tikriausiai ne vietoj ir ne laiku ir, be abejo, dabartinėje geopolitinėje situacijoje gerokai per juoda.
Kilus dabartiniam skandalui vienas buvusių valstybės vadovų viešai pavadino mane Dušanskiene ir pasiūlė nueiti į mišką, susirasti medį, pasimelsti ir „nusiteisti“. Tai perskaičiusi dar kartą pagalvojau: štai nuo šitokios valstybės, nuo šitokio požiūrio į žmogų ir bėga mano tauta.
Leidykla žaibiškai sureagavo į skandalą ir informavo žiniasklaidą, kad visos mano knygos bus nedelsiant surinktos iš prekybos vietų ir sunaikintos. Man tai buvo skaudu ir netikėta. Mano knygos – mano vaikai, leidyklos vaikai, ir jos apie žmonių gyvenimą, žmonių tragedijas ir laimę, o ne apie kokį nors Putiną ir ne apie Ramanauską.
Poetas Heinrichas Heinė prieš du šimtmečius pasakė: „Ten, kur deginamos knygos, kada nors bus deginami ir žmonės.“ Hitlerinėje Vokietijoje taip ir įvyko. Stalino valdymo laikais Michailas Bulgakovas pasakė kitą, daug optimistiškesnę frazę: „Rankraščiai nedega.“ Aš esu optimistė“.
Sukėlė didžiulį skandalą
Priminsime, kad rašytoja, viešųjų ryšių specialistė pastarosiomis dienomis sulaukė daug kritikos, kai remdamasi KGB dokumentais pareiškė, esą A.Ramanauskas-Vanagas nebuvo kankinamas, o pats bandė nusižudyti. Istorikai teigia, kad šie teiginiai neatitinka tikrovės.
Alytaus mokytojų seminarijoje dėstęs A.Ramanauskas partizanu tapo 1945 metais. Po poros metų jis ėmė vadovauti Dainavos apygardai, o 1948 metais paskirtas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu. 1956 metais Kaune A.Ramanauskas ir jo žmona buvo suimti, po metų nuteistas mirties bausme.
Minint jo šimtąsias gimimo metines, Seimas kitus metus ketina paskelbti Adolfo Ramanausko-Vanago metais.
Po R.Vanagaitės pareiškimų leidykla „Alma littera“ pranešė, kad nutraukia bendradarbiavimą su rašytoja Rūta Vanagaite ir išima visas jos knygas iš prekybos.
Tuo metu A.Anušauskas penktadienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ iškėlė versiją, kad R.Vanagaitė šių žinių gavo iš pasaulyje garsaus nacių medžiotojo Efraimo Zuroffo. Su E.Zuroffu R.Vanagaitė bendradarbiavo rašydama knygą apie lietuvių dalyvavimą naikinant žydus Lietuvoje. Jos didelį rezonansą sukėlusi knyga „Mūsiškiai“ išleista 2016 m.
