15min kalbinti buvę „Ryanair“ darbuotojai Lietuvoje pasakojo, kad „blogybės“ bendrovėje prasidėjo dar anksčiau, kai praėjusių metų vasarą „Ryanair“ savo veiklą Lietuvoje perkėlė į kitą dukterinę įmonę, įkurtą Lenkijoje.
Turėjo pasirinkti – išeiti iš darbo ar dirbti sunkiau ir už mažiau
Airijoje įkurta bendrovė „Ryanair“ skrydžius iš Kauno vykdo nuo 2010 metų. Tačiau bazė antrajame pagal dydį Lietuvos mieste sustiprėjo 2015 metų liepą, kai bendrovė dėl nesutarimų su profesinėmis sąjungomis uždarė abu Danijoje veikusius „Ryanair“ padalinius ir paskelbė, kad bazė, esanti Kopenhagoje, bus perkeliama į Kauną.
Šis perkeltas padalinys Kaune ir 2016 metais atidaryta bazė Vilniuje priklausė Airijoje „Ryanair“ grupės įsteigtai „Ryanair DAC“ bendrovei. Tačiau 2020 metų birželio pabaigoje šios bazės Lietuvoje buvo uždarytos ir perleistos valdyti kitai dukterinei, Lenkijoje įkurtai įmonei „Ryanair Sun Spolka Akcy“ („Ryanair Sun S.A“ komercinis pavadinimas nuo 2019 metų pakeistas į „Ryanair Buzz“).
Kaip 15min sakė savo vardo viešai atskleisti nenorėjęs, redakcijai žinomas „Ryanair“ Vilniaus bazėje dirbęs skrydžių palydovas, visi pilotai ir stiuardai buvo atleisti iš savo darbovietės, o vietoj to jiems buvo pasiūlytos tos pačios pareigos kitoje „Ryanair“ įmonėje, tačiau daug prastesnėmis sąlygomis.
Darbuotojai turėjo du pasirinkimus – pasirašyti naują sutartį arba netekti darbo, kai kurie galėjo persikelti dirbti į kitas šalis.
„Mums buvo aiškiai leista suprasti, kad jeigu nepasirašysite šito kontrakto, tiesiog išeikite iš darbo. Buvo žmonių, kurie buvo numeriai pirmi (dirbę bendrovėje ilgiausią laiką, lankę papildomus mokymus – red.), jie nepasirašė, pasiprašė kompensacijų, <…> bet žinau, kad galiausiai jiems buvo dedamos pravaikštos, kol juos išmetė iš darbo“, – patirtimi dalijosi Vilniuje „Ryanair“ skrydžių palydovu dirbęs darbuotojas.
Jis teigė, kad liepos mėnesį su nauja įmone darbo sutartį sutiko pasirašyti, nes nenorėjo prarasti darbo vietos. Tačiau, jo nuomone, nuo to laiko viskas tik prastėjo: vos ne perpus sumažėjo alga, sunkėjo darbo sąlygos.
Mums buvo aiškiai duota suprasti, kad jeigu nepasirašysite šito kontrakto, tiesiog išeikite iš darbo.
„Visiems buvo žadėta, kad bus geriau, kad gerėja ir blogiau nebebus, bet iš tiesų viskas tik prastėjo. Ir atėjo ta diena, kai mes turėjome pasiimti neapmokamų atostogų“, – pažymėjo buvęs „Ryanair“ darbuotojas.
Pasiūlė neapmokamų atostogų, nesutikę gavo atleidimo laišką
Kalbinti bendrovės darbuotojai pasakojo, kad 2020 metų spalio 16 dieną Vilniaus ir Kauno „Ryanair“ bazėse dirbantiems skrydžių palydovams buvo pasakyta, kad jie kiekvieną mėnesį iki 2021 metų kovo turės pasiimti 10 dienų neapmokamų atostogų.
Skrydžių palydovams, dirbant keturias dienas per savaitę, 10 dienų nemokamų atostogų reiškia tai, kad daugiau nei dvi savaites jie negalės gauti pagrindinių pajamų, nes didžiąją stiuardų algos dalį sudaro atlyginimas, mokamas už buvimą ore bei skrydžių metu atliktus pardavimus. Nedarbo išmokos jie taip pat negalėtų gauti, nes oficialiai vis tiek būtų įdarbinti.
Tarp šių darbuotojų buvo ir iš Ispanijos dėl darbo į Lietuvą gyventi atvykęs, vyresniuoju skrydžių palydovu bendrovėje dirbęs Jose. Jis sutiko su 15min pasidalinti savo istorija.
Jis teigia bendrovėje „Ryanair“ dirbęs nuo 2016 metų, tačiau į Lietuvą, Kauną, gyventi persikėlė tik praėjusių metų vasarą. Iki tol Jose dirbo Prancūzijoje, tačiau įmonei paskelbus apie laisvą darbo vietą Kaune – į ją aplikavo ir sulaukė pasiūlymo persikelti.
Jis tikina tuo metu nežinojęs priežasčių, kodėl Kaune bendrovė ieško naujų darbuotojų ir tik atvykęs į Lietuvą suprato, kad pakeis kolegas, kurie nesutiko dirbti naujomis sąlygomis, pasikeitus skrydžių bazes valdančiai įmonei. O Kaune išdirbęs kiek mažiau nei pusmetį, kaip ir kiti „Ryanair“ darbuotojai Lietuvoje, gavo pasiūlymą išeiti nemokamų atostogų.
Lietuvos darbo kodeksas nurodo, kad „nemokamos atostogos gali būti suteikiamos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu“, tai reiškia – savanoriškai. Todėl abu kalbinti darbuotojai ir kai kurie iš jų kolegų nusprendė nesutikti su tokiu įmonės primygtiniu siūlymu.
„Nepasirašiau ir tęsiau darbą. Spalio 27 dieną man dar paskambino iš darbo ir pranešė apie gautą paskatinimą dėl puikių pardavimo rezultatų. Tačiau po trijų dienų pranešė, kad esu atleistas“, – prisimena Jose.
Nepasirašiau ir tęsiau darbą.
Jis patvirtino, kad kartu Kauno bazėje buvo atleisti dar trys jo bendradarbiai, visi tie, kurie nesutiko išeiti neapmokamų atostogų. Tokia pati situacija pasikartojo ir Vilniaus bazėje, kurioje, 15min duomenimis, buvo atleisti daugiau nei šeši darbuotojai.
Suprasti akimirksniu
- 2015 m. liepą „Ryanair“ dėl nesutarimų su profsąjungomis uždarė bazes Danijoje ir pagrindinę Kopenhagoje perkėlė į Kauną.
- 2020 m. birželio 30 d. „Ryanair“ savo veiklą Kaune perkėlė į vieną iš dukterinių įmonių, Lenkijoje įsteigtą bendrovę „Ryanair Sun S.A“. Iš buvusios darbovietės darbuotojai buvo atleisti, o jiems pasiūlytos naujos darbo sutartys su mažesne alga ir prastesnėmis darbo sąlygomis.
- 2020 m. spalio 16 dieną „Ryanair“ darbuotojams Lietuvoje (Kauno ir Vilniaus bazėse) primygtinai siūlė kiekvieną mėnesį iki 2021 m. kovo išeiti 10 dienų nemokamų atostogų.
- Visi darbuotojai, kurie nesutiko savanoriškai eiti nemokamų atostogų, spalio 30 d. gavo pranešimus apie atleidimą iš darbo. Jie buvo atleisti pagal Lietuvos Darbo kodekso 57 str.
- „Ryanair“ neigia, kad darbuotojus atleido nesutikus jiems išeiti neapmokamų atostogų. Keli darbuotojai kreipėsi į Darbo ginčų komisiją.
- Gruodžio 16 d. Kauno darbo ginčų komisija, į kurią dėl atleidimo iš „Ryanair“ kreipėsi buvęs bendrovės vyresnysis palydovas Jose, nustatė, kad jis buvo atleistas neteisėtai.
Atleido dėl „reorganizacijos“
Atleidimo dokumentai rodo, kad „Ryanair“ darbuotojai Kauno ir Vilniaus bazėse buvo atleisti pagal Lietuvos darbo kodekso 57 straipsnio pirmo punkto pirmąją dalį, kurioje sakoma, kad darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą, kai „darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla“.
Darbdavys, šiuo atveju – „Ryanair Sun S.A“ vadovybė, spręsdama, kuriuos darbuotojus atleisti iš darbo, savarankiškai parinko du jų vertinimo kriterijus – skrydžio valandų skaičius ir pardavimų rezultatus.
Tačiau Jose sakė nesupratęs, kodėl buvo atleistas, kai jo rezultatai, palyginus su kolegų, buvo „labai geri“. Dar daugiau įtarimų jam kėlė tai, kad darbo neteko tik tie darbuotojai, kurie nesutiko išeiti nemokamų atostogų.
„Mano ir kitų trijų Kaune atleistų kolegų tiek lankymas buvo labai geras, tiek mano pardavimai buvo labai geri“, – pabrėžė Jose ir priminė tris dienas prieš atleidimą gavęs paskatinimą dėl gerų pardavimų rezultatų.
Mano ir kitų trijų Kaune atleistų kolegų tiek lankymas buvo labai geras, tiek mano pardavimai buvo labai geri.
Todėl, kaip pasakojo vyras, nesulaukęs pagalbos iš darbovietės, kuri neturi nei profsąjungos, nei sudarytos darbo tarybos, jis nusprendė savarankiškai kreiptis į Lietuvos Darbo ginčų komisiją. Komisija, gruodžio 16 dieną, išnagrinėjusi skundą, patvirtino, kad Jose atleidimas buvo neteisėtas.
„Darbo ginčų komisijos sprendimu darbdavys, neatlikdamas objektyvaus ir aiškaus darbuotojų darbo vertinimo, padarė esminį procedūrinį pažeidimą. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, darbo ginčų komisija pripažįsta Jose atleidimą iš keleivių aptarnavimo vadovo pareigų neteisėtu“, – rašoma komisijos sprendime.
Jame akcentuojama, kad pagal Darbo kodeksą darbdavys, norintis atleisti dalį įmonės darbuotojų dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus turi patvirtinti juos suderinęs su darbo taryba, o kai jos nėra – su profesine sąjunga.
Darbo ginčų komisija pripažįsta Jose atleidimą iš keleivių aptarnavimo vadovo pareigų neteisėtu.
Jeigu įmonėje nėra ir profesinės sąjungos, darbdavys, patvirtindamas atrankos kriterijus, privalo juos suderinti su darbuotojų atstovais, tai yra – sudaryti komisiją įtraukiant darbuotojų atstovą. Tuomet komisija pagal suteiktus įgaliojimus vykdo atranką ir bendru susitarimu teikia pasiūlymus dėl darbuotojų atleidimo.
Tačiau šių nurodymų įmonė nepaisė.
„Byloje nustatyta, kad UAB „Ryanair Sun Spolka Akcyja“ Kauno bazėje nėra veikiančios darbo tarybos ar profesinės sąjungos. Atsakovas vienašališkai dokumentu „Padalinio direktoriaus nutarimu dėl organizacinių pokyčių“ pasitvirtino atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus“, – nurodoma Darbo ginčų komisijos sprendime.
Be to, kad kriterijai, pagal kuriuos buvo atleisti „Ryanair“ Lietuvoje dirbę darbuotojai, pasirinkti savavališkai, Darbo komisijai nepavyko išsiaiškinti, kaip jie buvo taikomi.
„Iš darbdavio pateiktų duomenų darbo ginčų komisijai liko neaišku, kaip buvo taikomas pirmasis darbdavio nustatytas atrankos kriterijus – išdirbtų valandų skaičius, kokiais konkrečiais duomenimis pagal šį kriterijų buvo pasirinktas atleisti iš darbo ieškovas. <...>
Ginčo atveju, pakankamai akivaizdu, kad atleidžiamųjų darbuotojų, kai perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, darbo vertinimo ir atrankos kriterijai, kuriuos pasirinko darbdavys, yra formalūs, tik dalinai susiję su tiesioginėmis darbuotojų pareigomis, priimant sprendimus buvo taikyti neskaidriai ir tik iš dalies“, – nurodoma dokumente.
Darbo vertinimo ir atrankos kriterijai priimant sprendimus buvo taikyti neskaidriai ir tik iš dalies.
Ieško naujų darbuotojų
Nors pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ nurodo, kad skrydžių palydovai buvo atleisti dėl jų pertekliaus, šiuo metu įmonė vėl ieško darbuotojų. Tiesa, per įdarbinimo įmonę „Crewlink“, kuri, kaip nurodoma įmonės tinklalapyje, yra oficiali motininės „Ryanair Holdings PLC“ bendrovės įdarbinimo partnerė. Darbo skelbimą galite rasti – čia.
Jose patikino, kad bet kuris, jaunesnysis ar vyresnysis skrydžių palydovas, norėdamas dirbti „Ryanair“ bendrovėje, darbui aplikuoja būtent per minėtą „Crewlink“ įmonę.
„Šimtas procentų keleivių salono įgulos narių turi kreiptis per „Crewlink“, – 15min teigė jis.
Paralyžiuota komunikacija: patys nežinome, kam skambinti
„Ryanair“ Vilniaus bazėje vyko tokie patys procesai. 15min kalbintas Vilniaus bazėje dirbęs, neapmokamų atostogų nesutikęs išeiti skrydžių palydovas taip pat kreipėsi į Lietuvos darbo komisiją, tik kiek vėliau nei Jose. Jis pastebėjo, kad po atleidimo komunikacija su bendrove tapo beveik neįmanoma.
„Kol dirbi, taip, pasiskambindavom, jie atrašydavo, bet kai prasidėjo visi atleidimai, nebuvo atsakyta nė į vieną mano elektroninį laišką, kai mane atleido, bandžiau skambinti, visada buvo signalas, tarsi numeris užimtas, – sakė jis. – Jei atvirai, mes net patys nežinome, kam skambinti.“
Ir nors darbdaviai noro bendrauti nerodo, bendrovės advokatas jau spėjo susisiekti su buvusiu darbuotoju.
Kai mane atleido, bandžiau skambinti, visada buvo signalas, tarsi numeris užimtas.
„Su manimi susisiekė „Ryanair“ advokatas, tiesiog prisistatė kaip „Ryanair“ atstovas, klausė, kokios problemos, nes gavo iš darbo ginčų komisijos skundą, ir paklausė, ko aš norėčiau, kad ginčą pabaigtume draugiškai“, – 15min pasakojo buvęs „Ryanair“ darbuotojas, nenorėjęs viešai skelbti savo vardo.
„Ryanair“: pandemija padarė didelį poveikį
Praėjusią savaitę 15min kreipėsi tiesiogiai į „Ryanair Sun S.A“ atstovus, tačiau jie nurodė visais klausimais kreiptis į bendrą „Ryanair“ žurnalistams skirtą centrą. Jiems klausimai buvo išsiųsti pirmadienį, sausio 4 d., kol kas atsakymo nesulaukėme. Kai juos gausime, publikaciją papildysime.
Tačiau „Ryanair Sun S.A“ savo poziciją dėl konkretaus Jose atvejo pateikė darbo Ginčų komisijai:
„Atsakovo padalinio direktorius, įvertinęs pandemijos mastą bendrovės veiklai bei esminio skrydžio valandų skaičiaus mažėjimą, lyginant su suplanuotomis, 2020-10-30 nusprendė atsisakyti šių perteklinių darbuotojų darbo funkcijų Kauno bazėje: keleivių aptarnavimo vadovo ir jaunesniojo keleivių aptarnavimo vadovo“, – rašoma Kauno Darbo ginčų komisijos sprendimo dokumente.
Bendrovės atstovai taip pat nurodė, kad nuo 2020-ųjų metų pradžios COVID-19 pandemija padarė didelį neigiamą poveikį oro transportui Europoje ir visame pasaulyje. Pasak jų, iki 2020 m. rugpjūčio vidurio eismo srautai vis dar buvo sumažėję 47 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m.
Pasisakydami dėl darbdavio pasirinktų atrankos kriterijų, „Ryanair Sun S.A“ atstovai nurodė jau anksčiau minėtus išdirbtų valandų ir pardavimo rezultatų kriterijus.
„Bendrovės pateiktais įrodymais ieškovo rezultatas yra devintas iš trylikos Kauno bazės darbuotojų. Atsižvelgdama į kitų darbuotojų pirmenybės teisę būti paliktiems darbe bei didesnę patirtį, bendrovė su ieškovu buvo priversta nutraukti darbo sutartį“, – teigiama dokumente. Tačiau, kaip rašyta aukščiau, Komisija nustatė kitaip.
Dėl nesutarimų su profsąjungomis išsikėlė iš šalies
Kaip minėta anksčiau, „Ryanair“ Kauno bazė sustiprėjo po tai, kai bendrovė nutraukė savo veiklą Danijoje ir į Lietuvą perkėlė anksčiau Kopenhagoje veikusį bendrovės skyrių.
Danijos sostinėje „Ryanair“ veikė mažiau nei pusę metų. Panašu, kad bendrovė nepakankamai įvertino skandinavišką darbo kultūrą ir darbdaviams taikomus aukštus standartus. Greitai po 2015 metų bazės atidarymo bendrovė sulaukė profesinių judėjimų bei valdžios įstaigų spaudimo dėl darbo sąlygų gerinimo.
Tų pačių metų vasarą pranešimai apie darbuotojų teisių pažeidimus ir „Ryanair“ nenorą ieškoti kompromiso pasiekė ir žiniasklaidą. Liepos 8 dieną Danijos visuomeninis transliuotojas DR paskelbė aštuonių tuo metu „Ryanair“ bendrovėje Danijoje dirbusių darbuotojų liudijimus. Jie skundėsi, kad atlyginimas siekia vos 500 eurų per mėnesį bei alga neišmokama ligos atveju, o darbo sąlygos yra itin sudėtingos.
DR parengtoje publikacijoje rašoma, kad savo darbą bendrovėje darbuotojai vertino kaip „nieko vertą“, „vergišką“ ir teigė dirbantys tik dėl to, kad kita tokio darbo alternatyva jiems būtų vykimas į užsienį – Pietų ir Rytų Europą.
Tą patį mėnesį, po paskelbtų liudijimų, „Ryanair“ surengė spaudos konferenciją, į kurią pakvietė kelis bendrovėje dirbančius pilotus, kurie besąlygiškai gynė ir gyrė bendrovę tiek dėl atlyginimų, tiek darbo sąlygų.
Tačiau profsąjungos nenusileido ir siekė „Ryanair“ įpareigoti pasirašyti su darbuotojais kolektyvinę sutartį, užtikrinančią geras darbo sąlygas. Po kurio laiko profesiniam judėjimui pavyko laimėti ir teisinį mūšį, kai Danijos darbo tribunolas profsąjungoms leido organizuoti protestus prieš skrydžių bendrovę visoje šalyje.
Norėdami išvengti protestų „Ryanair“ atstovai nusprendė uždaryti savo bazes šalyje ir taip užkirsti kelią skrydžių sutrikdymui, nes bendrovei pasitraukus iš šalies, protestai prieš ją tampa nelegalūs.
Bet skrydžių „Ryanair“ į Daniją nenutraukė, tiesiog pagrindinę bazę perkėlė į Kauną ir toliau skraidė ir tebeskraido į turistams patrauklią Skandinavijos šalį – bet neturi taikytis prie darbuotojų Danijoje keliamų reikalavimų.
Nemokami viršvalandžiai, įtampa darbe, bet norinčių dirbti yra
Apie sudėtingas „Ryanair“ darbo sąlygas pranešimų pasirodė ir vėliau, pavyzdžiui, 2017-ųjų rugsėjo pabaigoje Airijos dienraštis „Irish Times“ paskelbė apie „vergovės“ sąlygas primenančią skrydžių palydovų kasdienybę. „Ryanair“ darbuotojai pasakojo, kad jiems mokama tik už skrydžio laiką, kai jie pakyla į orą. Buvimas žemėje neįtraukiamas į darbo laiką, ir už tai jie esą negauna jokio atlygio. Taip pat keliami pernelyg aukšti reikalavimai ir pardavimų tikslai, kuriama baimės atmosfera.
Tačiau, pasak Jose, tos pačios problemos bendrovėje yra išlikusios iki šiol. Jo teigimu, 45 minutes trunkantis pasiruošimas prieš skrydį ir pusvalandį trunkantys tvarkymo darbai neįeina į darbo valandas, atlyginimas mokamas tik už buvimą ore.
„Su keleiviais sveikinamės ir atsisveikiname nemokamai, nemokamai valome kabiną. Jeigu dėl techninių, oro sąlygų ar kitų priežasčių skrydis vėluoja, mums papildomai nėra mokama, niekada.
Taip pat mums nustoja mokėti vos nusileidus lėktuvui ant žemės, tačiau turime laukti, kol išlips paskutiniai keleiviai ir dar nemokamai išvalyti lėktuvą“, – apie savo buvusį darbą pasakojo Jose.
Su keleiviais sveikinamės ir atsisveikiname nemokamai, nemokamai valome kabiną.
Jis papildė, kad darbuotojai nuolat jaučia spaudimą parduoti kuo daugiau prekių. „Esi vertinamas tik pagal tai, ką parduodi. Pagal tai gauni bonusus, paskatinimus, prizus.“
Skrydžių palydovams kiekvieną dieną yra nurodomi pardavimų tikslai, paaiškino Jose, o jų neįvykdžius privaloma oficialiai paaiškinti, kodėl darbas nebuvo atliktas tinkamai.
Esi vertinamas tik pagal tai, ką parduodi.
Jose teigimu, bendrovė nėra suinteresuota gerinti darbo sąlygas, nes norinčių dirbti, kad ir tokiomis sąlygomis, bent kurį laiką yra. O įmonei, siekiant išlikti pigių skrydžių bendrove, patogu taupyti „darbuotojų sąskaita“.
Tai, kad norinčių dirbti netrūksta, 2017 metais oficialūs „Ryanair“ atstovai patvirtino Airijos žiniasklaidai. Jie sakė, kad per metus skrydžių palydovai uždirba vidutiniškai 40 tūkstančių eurų ir „džiaugiasi puikiomis sąlygomis, įskaitant socialinį draudimą ir garantuotą atlyginimo didinimą, maksimalų 18 valandų savaitinį darbą, priedus, ligos išmokas“.
„Taip pat numatytos kelios laisvos dienos. Štai kodėl turime 3 tūkstančius jaunų žmonių, norinčių prisijungti prie „Ryanair“ personalo, kai kitos bendrovės derasi su darbuotojais dėl algų ir pensijų karpymo“, – rašoma komentare.
