„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2009 11 11

Rytinė Baltija pavojingomis medžiagomis užteršta ne daugiau nei kitos jūros dalys

Trečiadienį Aplinkos ministerijos Jūrinių tyrimų centre bus aptariami tarptautinio projekto, skirto pavojingų medžiagų paplitimui rytinėje Baltijos jūros dalyje tirti, rezultatai.
Galynėtis su tokiomis bangomis taip pat reikia nemažai ištvermės.
Baltijos jūros rytinė pakrantė neužtaršta labiau nei kitos vietos. / Sauliaus Chadasevičiaus / 15min nuotr.

Aptarime dalyvaus šiems tyrimams skirtą projektą įgyvendinančių šalių specialistai.

Projektas pavojingų medžiagų paplitimui rytinėje Baltijos jūros dalyje tirti – viena iš Helsinkio komisijos Baltijos jūros veiksmų plano priemonių. Jo tikslas – įvertinti pasirinktų pavojingų medžiagų ar jų grupių paplitimą Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Rusijos vandenyse. 2008-ųjų rugpjūtį pradėtas projektas bus užbaigtas šių metų pabaigoje.

Šį projektą įgyvendinančių šalių specialistai ėmė vandens ir žuvų mėginius pasirinktose tyrimo vietose. Tokių vietų buvo dešimt. Paimti mėginiai ištirti Švedijos aplinkos tyrimų instituto laboratorijoje. Lietuvoje tyrimams buvo pasirinktos dvi vietos. Viena – arčiau Kuršių marių žiočių, kita – atviroje jūroje. Mėginius ėmė Aplinkos ministerijos Jūrinių tyrimų centro ir VU Ekologijos instituto specialistai. Daugiausia dėmesio skirta strimelėse, ešeriuose ir upinėse plekšnėse esančių teršalų analizei.

Lietuvos vandenų žuvyse bei vandens mėginiuose nustatytos pavojingų medžiagų koncentracijos, kaip sakė Jūrinių tyrimų centro Ekotoksikologijos skyriaus vedėja Galina Garnaga, buvo ne didesnės, o kai kuriais atvejais net mažesnės, kaip kitų projekte dalyvaujančių šalių. Pavyzdžiui, tributilalavo koncentracijos strimelėje, kuri pagauta Lietuvos priekrantėje, neviršijo pavojingų žmogaus sveikatai koncentracijų, o kai kuriose prie Estijos ir Lenkijos krantų sugautose žuvyse viršijo apie du kartus. Kitos pavojingos medžiagos neviršijo žmogaus sveikatai pavojingų koncentracijų. Projekto tyrimų rezultatai rodo, pasak Galinos Garnagos, kad rytinė Baltijos dalis, palyginti su visa jūra, nepasižymi didesniu užterštumu.

Pavojingų medžiagų paplitimo Baltijos jūroje tyrimai anksčiau buvo atlikti Danijos, Suomijos, Vokietijos ir Švedijos vandenyse.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“