„Mano supratimu, vienybės niekada nebuvo, neturėjo būti ir būti negali, labai atsiprašau visų už šitą pareiškimą“, – interviu „Pokalbiai su Pilietybe“ sakė R.Zemkauskas.
Vieningi NEsame mes gimę ir tai yra gerai
Žurnalistas, rašytojas, dėstytojas, televizijos laidų prodiuseris ir vedėjas pasakojo užaugęs ant tarpukario spaudos pundų ir žino, kiek ten būta ginčų. „Lygiai taip pat gyvenau sausio įvykių metu ir žinau, kad ir tada nebuvom tokie jau visi vieningi, neturėkime iliuzijos. Taip, buvo daug vieningumo, bet net ir lūžio momentais jis nebūna absoliutus. Ir vieningumas nėra joks suverenas, nėra netgi joks būtinas dalykas. Užtenka, kad kritinė masė suprastų bendrą kryptį, bendrą bendruomenės tikslą: kad ji būtų išsaugota, būtų apginta ir turėtų pakankamas galimybes egzistuoti.“
Vizionieriškų įžvalgų nestokojantis R.Zemkauskas pabrėžė, kad absoliuti vienybė ne tik yra nebūtina fantazija. Absoliuti vienybė, jo teigimu, yra ir pavojinga.
„Mes kartais galime pasitelkti vienybės fantaziją, kartais, bet siūlyčiau to nesuabsoliutinti, nes tada bus nesveika. Nes kas atsitinka, kai tu reikalauji vieningumo? Reikalauji, kad kitas būtų ne kitas, o toks kaip tu. Iš čia prasideda labai daug problemų, prasideda skaldymasis ir piktas skaldymasis, reikalavimas „būk kaip aš, nebūk savimi“. Čia iš vienybės fantazijos kylantys dalykai. O valstybėje mes esame laisvi žmonės. Valstybė – tai kiti, nes jeigu valstybė – tai aš, tada jau kalbame apie diktatūrines užmačias“, – sakė R.Zemkauskas.
Todėl nesutarimas, jo teigimu, „normalioje valstybėje yra normalus dalykas, normalus procesas. Nesutarti yra normalu demokratijoje. Demokratijoje svarbiau yra kelias, o ne tikslas. Nuolat ieškoti tos vienijančios idėjos ir jos nerasti gali būti valstybės gyvavimo prasmė. Nes pastanga ieškoti jau savaime daro žmogų geresnį, jeigu jis ieško, atsižvelgdamas į kitus.“
Pasiskaldyti sveika. Su viena sąlyga
R.Zemkauskas mano, kad šiek tiek pasipriešinti, šiek tiek pasiskaldyti yra netgi būtina, kad suprastume, kas esame ir išsaugotume valstybę. Tačiau su viena sąlyga: „Mes, kaip žmonės, esame prieštaringos būtybės. Kuo daugiau leisime sau būti netobulais, tuo bus geriau. Nuolat pagalvoti, „o kas gi mus vienija?“ ir galėtų būti užduotis visam gyvenimui – nuolat galvoti ir nerasti. Bet nuolat galvojant mes ir išsaugome valstybę. Su sąlyga, tačiau, kad sieksime geresnio gyvenimo, švaresnio, protingesnio, labiau apšviesto gyvenimo. Šita sąlyga yra būtina.“
Netgi tai, kad Lietuva turi dvi vėliavas – trispalvę ir Vytį, daugybę valstybinių švenčių, žurnalisto ir rašytojo teigimu, taip pat yra sveika demokratinei brandai: „Gerai, kad turime daug švenčių ir galime rinktis, kuri mums yra didesnė šventė. Neprivalome visi švęsti vienodai ir tai irgi rodo valstybės brandumą – mes galime rinktis ir niekas nuo to nenukenčia. Svarbiausia, kad aš nesistengiu paniekinti to, kas kitiems yra svarbu. Dėl šito yra svarbiausia susitarti.“
Valstybė, anot R.Zemkausko, būtent ir stovi ant bendro sutarimo ir abipusės pagarbos, nes valstybė, kaip ir vienybė, yra asmeniškas dalykas: „Lietuva yra mano tapatybės dalis ir viskas. Valstybė, mano supratimu, nėra kažkas virš mūsų ar šone mūsų, tai yra mes, o dar daugiau – valstybė yra kiti. (…) Nes valstybė – tai sąmoningas buvimas tarp kitų žmonių, o valstybėje svarbiau – ne pats tikslas, bet nueitas kelias. Kartais kelias ir yra tai.“
Visas „Pokalbiai su Pilietybe“ interviu su R.Zemkausku apie vienybę, valstybę ir kodėl reikėtų statyti daugiau paminklų be kardų:
