Į forumą susirinko pusantro šimto dalyvių iš ES programos „Veiklus jaunimas“ ir šešių Rytų partnerystės šalių: Armėnijos, Azerbaidžiano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos.
„Atvažiavome pasidalyti patirtimi, požiūriu su Europos sąjungos atstovais, nes visi labai skirtingai suvokiame neformalųjį ugdymą. Mūsų – Rytų partnerių – suvokimas gerokai kitoks nei Europos šalių“, – teigė Ukrainos atstovė Olena Glazkova.
Jaunimas dalijasi atstovaujamų organizacijų patirtimi ir asmeniniais pavyzdžiais.
„Dar prieš metus dirbau banke, nors buvau labai kūrybinga asmenybė – kūriau muziką, grojau. Bet visą laiką skirdavau darbui banke ir jei atvirai, šis darbas – ne man, buvau ne savo vietoje. Sužinojau apie projektą Švedijoje, nuvykau ten, projektas truko vos dvi savaites, bet iš esmės pakeitė mano gyvenimą“, – apie neformaliojo ugdymo įtaką pasakojo Natalija Kunickaja iš Baltarusijos.
Forumo organizatoriai teigia, kad neformalusis ugdymas jaunimą gali išmokyti daug naudingų dalykų, kurie bus naudingi ateityje.
„Ugdymas, kuris vyksta ne mokykloje, ne universitete yra stiprus, galingas, suteikiantis jauniems žmonėms be galo daug kompetencijų. Bet kad jį pažintų ir pripažintų darbo rinka ir valstybė, reikia kurti planus ir strategijas“, – apie neformaliojo švietimo naudą kalbėjo viena organizatorių Agnė Kvyklienė.
Forume diskutuojama kaip neformalusis ugdymas gal prisidėti prie demokratijos ugdymo, kokia švietimo sistema Lietuvoje ir Europoje bus po dešimtmečio, ar neformalusis ugdymas pakankamai vertinamas ES darbo rinkose.
Forume bus parengtos neformaliojo ugdymo pripažinimo gairės. Dokumentą ketinama perduoti ES institucijoms ir pristatyti Rytų partnerystės teminiuose susitikimuose.
