Ryžosi permainoms
Vienas iš didžiausių Vilniaus savivaldybės prioritetų – išspręsti jau seniai linksniuojamą opų visos Lietuvos socialinį klausimą – nemenką vaikų, atsiduriančių globos namuose, skaičių. Vilniaus miesto savivaldybės vaikų ir kūdikių globos namuose šiuo metu auga apie 160 vaikų.
Nors kalbos apie valstybinių vaikų ir kūdikių globos institucijų panaikinimą girdimos jau ne vienus metus, ryžtingų veiksmų nacionaliniu mastu nesiimta. Vilniaus meras Remigijus Šimašius tikina, kad sostinė tiesiog nusprendė imtis spręsti šį klausimą pati. Pirmieji Vilniaus globos namai išformuoti jau pernai, o šiemet darbai ir toliau tęsiami.
Vaikai perkeliami gyventi į šeimynas. Šeimyna – ne didesnė kaip 8 likusių be tėvų globos vaikų grupė, gyvenanti pagal šeimai artimos aplinkos modelį bendruomenėje. Pirmosios trys šeimynos suformuotos iš Vilniaus „Žolyno“ gatvės globos namuose gyvenusių 24 vaikučių, o minėtame pastate planuojama įkurti darželį.
Itin svarbus žingsnis
Valstybinių vaikų ar kūdikių globos namų išformavimas – itin reikšmingas žingsnis, atnešiantis tikrai teigiamų pokyčių. „Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad dabar vienoje institucijoje gyvena dešimtys vaikų, taigi – augimo sąlygos nėra pačios geriausios. Dabar vaikai bus apgyvendinti šeimynose, kurių patalpos turės būti ne mažesnės nei 120 kv.m. Visų pirma, tai aplinka bus labiau panaši į tikrą šeimą, antra – gyvenimas vaikams bus patogesnis“, – pasakojo Vilniaus mero patarėja Ieva Pakarklytė.
Dabar vaikai bus apgyvendinti šeimynose, kurių patalpos turės būti ne mažesnės nei 120 kv.m.
Ne paslaptis, kad mažesnius vaikus ar kūdikius įvaikina kur kas dažniau nei paauglius, todėl šiuo metu globos namuose augantys paaugliai palaipsniui bus perkeliami į šeimynas. „Minėti vaikai iki jiems sukaks 18 ir gyvens šeimynose, o mūsų pagrindinis tikslas išformuoti visus vaikų globos namus, kad jų neliktų visai, kad į globos namus nepatektų nauji vaikai, o tam reikia sustiprinti kovą su priežastimis, o ne pasekmėmis“, – aiškino Pašnekovė
Reikia skirti didžiulį dėmesį tam, kad tokių vaikų neatsirastų. „Atlikus šią reformą sumažės globos namų išlaikymo kaštai, o sutaupyti ištekliai ir visos pastangos bus skirtos prevencinėmis priemonėms“, – tikino mero patarėja.
Pagalba šeimoms
Vilniuje nuo kito mėnesio pradeda veikti ir 3 nauji „Šeimos paramos centrai“, kuriuose dirba profesionalūs socialiniai darbuotojai. Pastarieji, pasak I.Pakarklytės, ne tik lanko šeimą, jai padeda kaip tik įmanoma, bet ir stebi šeimos socialinę aplinką.
Pagrindinis tikslas išformuoti visus vaikų globos namus, kad jų neliktų visai.
Su kuo šeima bendrauja, kokių turi artimųjų – tai tam atvejui, jei prireiktų užtikrinti vaikų saugumą, jei jie būtų paimti iš tėvų. „Juk tada visų pirma reikia kreiptis į artimiausią aplinką – brolius, seseris, senelius ar pan.Galbūt yra galimybė vaikui sukelti mažesnį šoką, ne visiškai išplėšti iš įprastos aplinkos, tačiau tuo pat metu užtikrinti jam tinkamą gyvenimą“, – tikino pašnekovė.
Tarp planuojamų įvesti prevencinių programų ketinama taikyti Europoje itin populiarias šeimos konferencijas. Jų metu socialinis darbuotojas susėda su šeima ir artimais šeimai žmonėmis, giminaičiais, kaimynais kalbasi apie pagalbos planus ir siekius bei sudaro jų įgyvendinimo planą.
Be to, stengiasi padėti surasti kelius jiems įgyvendinti. „Šiuo atveju svarbiausias dalykas, kad tai vyksta ne priverstinai. Šeima pati dalyvauja savo plano sudaryme, pati mąsto apie siekiamus teigiamus gyvenimo pokyčius“, – kalbėjo I.Pakarklytė.
Tokio pobūdžio socialinės problemos, savaime aišku, neišsprendžiamos per dieną, tačiau, pasak mero patarėjos, judama tinkama linkme. Tikimasi, kad artimiausiu metu be artimiausių žmonių paliktų vaikų smarkiai sumažės, o dar geriau – visai neliks.
