„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2012 01 10

„Rzeczpospolita“: atsiribojusi nuo Lenkijos Lietuva gali atsidurti Rusijos įtakoje

Atsiribojusi nuo Lenkijos Lietuva gali atsidurti Rusijos įtakoje, rašo Lenkijos laikraštis „Rzeczpospolita“.
Vengrų europarlamentaro teigimu, Lenkija ir Baltijos šalys kuria naują, antirusišką „Varšuvos pakto“ aljansą.
Prezidentaujant Valdui Adamkui ir Lechui Kaczynskiui, abi šalys buvo laikomos griežčiausiomis Europos Sąjungoje kovotojomis santykiuose su Rusija, teigia straipsnio autorius. / Sauliaus Žiūros/BFL nuotr.

Straipsnio autoriaus Jerzy Haszczynskio nuomone, tokias tendencijas gali paskatinti tikėtinas lietuvių nusivylimas Europos Sąjunga (ES), kuriai nepavyksta išbristi iš krizės.

Komentarą įtakingas Lenkijos dienraštis paskelbė reaguodamas į Lietuvos užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio pastabą, kai kalbėdamas apie Lenkijos priekaištus Vilniui jis pareiškė, kad Lietuvai nereikia „vyresniojo brolio“.

„Į šį nesiliaujantį jaunesniojo ir vyresniojo brolio ginčą jau daugelį metų kišasi didysis brolis. Prezidentaujant Valdui Adamkui ir Lechui Kaczynskiui, abi šalys buvo laikomos griežčiausiomis Europos Sąjungoje kovotojomis santykiuose su Rusija. Dabar, vadovaujant išsilavinimą Leningrade gavusiai prezidentei Daliai Grybauskaitei, tarp Lietuvos ir Rusijos egzistuoja nebe žodinis šaltasis karas, o veikiau vėsioji taika“, – rašoma straipsnyje.

Pasak straipsnio autoriaus, Lietuvą taikytis su Lenkija verčia ir nebaigti energetikos projektai.

J.Haszcynskio nuomone, „daug požymių rodo, kad Vilnius norėtų šią taiką pakeisti visiškai šilta, nors oficialiai prorusiškų politikų valdžioje nėra“.

„Lietuviai jau užmiršo savo nepalankumą Maskvai, jaustą Sovietų Sąjungos laikais. Rusų kultūra ir kalba – taip pat dėl visur esančių rusiškų televizijų ir dažnų žvaigždžių koncertų, netgi lietuvybės tvirtovėje Kaune – yra mielai priimami. Be to, iki šiol lengviausia tapti milijonieriumi turint verslo reikalų su Rusija, o tokia vizija, ypač krizės laikais, yra viliojanti“, – rašoma „Rzeczpospolitoje“.

Tačiau, pasak straipsnio autoriaus, Lietuvą taikytis su Lenkija verčia nebaigti energetikos projektai.

„Lietuva iki šiol yra ir, kol bus baigtas statyti energetikos tiltas į Lenkiją (ne anksčiau kaip 2015 metai), o ypač iki naujos atominės elektrinės pastatymo (kurio galima visiškai nesulaukti, o geriausiu atveju – ne anksčiau kaip 2020-aisiais) – energetikos srityje bus beveik visiškai priklausoma nuo Rusijos. Tai irgi verčia taikytis su didžiuoju broliu“, – teigia „Rzeczpospolita“.

Autoriaus nuomone, dėl problemų ES lietuviai gali patys atsigręžti į Maskvą.

„Atkuriant Rusijos įtakos zoną, toks mažas žaidėjas, mūsų jaunesnysis brolis, taps svarbus, kai Europos Sąjunga taps silpnesnė ir mažiau patraukli eiliniams piliečiams. Jiems padėtis smunkančios Bendrijos periferijoje gali tapti mažiau patraukli negu bendradarbiavimas su stipria Rusija – o jeigu jiems, tai ir politikams. Atsiribojimas nuo vyresniojo brolio didina tokią galimybę. Dar ne vėlu, kad tai suvoktume. Tiek Vilniuje, tiek Varšuvoje“, – teigia J.Haszczynskis straipsnyje „Vyresnysis, jaunesnysis ir didysis broliai“.

Žurnale IQ neseniai paskelbtame interviu Lietuvos užsienio reikalų ministras A.Ažubalis pareiškė, kad Lietuva nepasiduos Lenkijos spaudimui ir visus klausimus dėl savo piliečių šalies Vyriausybė spręs savarankiškai.

„Mūsų Vyriausybė labai aiškiai pasakė: įvairius klausimus su savo piliečiais, nesvarbu, ar jie priklauso tautinei mažumai, ar ne, mes spręsime patys. Mums nereikia „vyresniojo brolio“. Tai rami, ori pozicija“, – teigė ministras.

Sausio mėnesio žurnalo numeryje paskelbtame interviu A.Ažubalis teigė, kad dėl atsiradusios įtampos kaltas ne Vilnius.

„Toks jausmas, kad mūsų partneriai įsistūmė į kampą, iš kurio išeiti bus labai sunku“, – kalbėjo ministras.

„Manoma, kad tam tikru spaudimu darant įtaką mūsų vidaus politikai galima kažką pasiekti. Jei Sovietų Sąjungai, Rusijai to nepavyko padaryti, niekam tai nepavyks. Mes esame sena valstybė, turime gilias valstybingumo tradicijas, tad kol galėsime, tikrai nedarysime jokių nemotyvuotų nuolaidų“, – sakė A. Ažubalis.

Lenkija pastaruoju metu kaltino Lietuvą dėl naujų nuostatų švietime, pagal kurias tautinių mažumų mokyklose stiprinama lietuvių kalbos padėtis. Lietuva kaltinimus atmeta, sakydama, kad naujasis įstatymas atitinka Europos standartus ir yra analogiškas veikiančiam Lenkijoje, o lenkų kilmės Lietuvos piliečiams sudarytos lieka išskirtinai geros sąlygos mokytis lenkų kalba.

J.Haszczynskio įsitikinimu, A.Ažubalio priekaištai Lenkijai yra nepagrįsti, o kalti pažadų nesilaikantys Lietuvos politikai.

„Iš tikrųjų Lenkijos, jos politikų ir publicistų kaltė visų pirma yra naivus tikėjimas ilgus metus lietuvių klotiems pažadams ir žvelgimas į rytus, vertinant ilgabangėmis, strateginėmis kategorijomis. Lenkija taikstėsi su lietuvių apgaule ir delsimu išpildyti pažadus dėl lenkų mažumos teisių, nes norėjo, kad Lietuva pasijustų esanti saugi, kad apsiprastų NATO ir Europos Sąjungoje. Lenkų politikams netgi nelabai galima priekaištauti dėl jautrumo stygiaus – beveik visi jie suvokia bendros istorijos bagažą ir sugeba įsivaizduoti, kas būtų, jeigu Varšuvoje ir jos apylinkėse didelę gyventojų dalį sudarytų vokiečiai arba rusai (nes Vilniuje kas penktas gyventojas yra lenkas, o aplinkiniuose rajonuose jų daugiau nei pusė). Kalbant apie kaltę, atsakymas taip pat yra tai, kuri iš šalių (Lietuva) priima mažumoms nepalankius įstatymus“, – rašo „Rzeczpospolita“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs