Tačiau praėjusią savaitę Lietuvoje apsilankęs Lenkijos vadovas pabrėžė, kad sentimentai neturi tapti valstybės politikos pagrindu.
„Buvau, esu ir liksiu glaudesnio bendradarbiavimo su Lietuva šalininkas. Toks mano požiūris gimsta ne vien todėl, kad labai simpatizuoju Lietuvai ir jaučiu jai daug sentimentų, nes mano giminė ten gyveno daugiau kaip 300 metų, tačiau daugiausia todėl, kad būtent taip suprantu dabartinius Lenkijos interesus“, – interviu Lenkijos dienraščiui „Rzeczpospolita“ B.Komorowskis.
Vis dėlto, pasak jo, asmeninės simpatijos turi nueiti į antrą planą, nes politikui keliami kiti reikalavimai.
„Sentimentai gali padėti, tačiau neturi tapti valstybės politikos pagrindu“, – pridūrė B.Komorowskis.
Prezidento nuomone, Lenkija, būdama suinteresuota gerais santykiais su kaimynais lietuviais, priversta nuolat Lietuvai priminti didelę gyventojų dalį Vilniaus krašte sudarančios lenkų tautinės mažumos problemas. Pasak jo, politiką tautinių mažumų atžvilgiu ir jos pasekmes vertėtų išanalizuoti plačiame kontekste drauge su lietuviais.
„Dar būdamas Lenkijos Seimo pirmininkas siūliau drauge pakeliauti Lietuvos ir Lenkijos Seimų Asamblėjos parlamentarams ir pamatyti, kaip sprendžiamos tautinių mažumų problemos Lenkijoje – ir ne tik Punske, bet ir ten, kur gyvena kitos Lenkijos tautinės mažumos – baltarusiai, ukrainiečiai“, – sakė Lenkijos prezidentas.
Paklaustas, kaip vertina Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio politiką, B.Komorowskis tvirtino, kad negalima užmerkti akių dėl tarpvalstybinių susitarimų nevykdymo, tačiau nusivylimas Lietuvos lenkų problemų sprendimu negali reikšti bendradarbiavimo įšaldymo kitose srityse, kurios yra reikšmingos abiem šalims.
„Manau, reikia mums remtis ne tuo, kas skiria, bet kas vienija: bendra pergalė prieš komunizmą, nepriklausomybės atkūrimas 1989 metais Lenkijoje, 1990 metais – Lietuvoje“, – teigė Lenkijos prezidentas.
Nesprendžiamomis Lietuvos lenkų problemomis vadinamas neįgyvendinamas lenkiškų raidžių rašybos įteisinimas asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, vietovardžių rašymas ir lenkų kalba šios tautinės mažumos atstovų gausiai apgyvendintose vietovėse bei stringantis žemės grąžinimas.
Kai kurie Lietuvos lenkų bendruomenės atstovai taip reiškia nepasitenkinimą dėl švietimo politikos.
