Apie tai, kaip veikia skiepai nuo koronaviruso, formuojasi imunitetas nuo COVID-19, kodėl ir visiškai pasiskiepijus gali reikėti stiprinamosios vakcinos dozės – 15min interviu su Sauliumi Čaplinsku.
Nuo skiepo neužsikrečia
– Kaip veikia vakcina?
– Vakcinų nuo koronaviruso, kaip ir kitų vakcinų nuo viruso ar nuo kitų mikroorganizmų, paskirtis yra ta, kad treniruotų žmogaus imuninę sistemą, kad susidūrus su tikru sukėlėju iš karto įsijungtų imuninė atmintis ir paprasčiausiai neleistų išsivystyti ligai.
Priešingu atveju vyksta kova tarp įsiskverbusio mikroorganizmo ir žmogaus imuninės sistemos.
Ir, jeigu ligos sukėlėjų yra daug, jie patogeniški, tai paprasčiausiai žmogus suserga, o tik tai paskui jau įsijungia imuninė sistema.
Kai mes esame treniruoti, kai esame gavę vakciną, tuomet, jeigu antikūnių yra pakankamai daug, – jie iškarto neutralizuoja virusą ir liga net nesivysto.
Jeigu jų yra gana daug ir yra užtektinai atminties ląstelių, tuomet liga gali pradėti vystytis pirmasias kelias dienas.
Po 3–5 dienų įsijungia atminties ląstelės, jos greitai pradeda gaminti antikūnus, nes prisimena, kaip tai reikia daryti.
Tokiu atveju liga trunka daug trumpiau. Liga būna daug lengvesnė.
Ir ne mažiau svarbu, kad galima užkrėsti kitus žmones daug trumpesnį laiką. Taip veikia vakcinos.
– Ar vakcinoje yra gyvo viruso?
– Gerai, kad žmonės užduoda klausimus, bet neįsiklauso, kad šios vakcinos nėra pagamintos viruso – ar gyvo, ar susilpninto – pagrindu.
Šios vakcinos naudoja pirmiausia, jeigu kalbėsime apie tas naująsias mRNR vakcinas, viruso, tiksliau genetinės medžiagos, dalį, kuri sugeba atkartoti viruso smaigalio baltymo struktūrą.
Tokiu būdu žmogus, net neužkrečiamas, negauna jokio viruso, gauna tik žinią kaip laišką mūsų organizmo ląstelėms – kokius baltymus mūsų ląstelės turėtų pagaminti, kad paskui į juos jau reaguotų imuninė sistema.
Ir jeigu jau sutiks panašų baltymą, tai yra patį virusą, jau iš karto įsijungs imuninė atmintis.
Tokiu būdu niekaip vakcinos negali sukelti koronaviruso ligos.
Tokiu būdu niekaip vakcinos negali sukelti koronaviruso ligos.
< ... > Tos medžiagos, kurios yra vakcinoje, negali sukelti net ir ypatingos alerginės reakcijos, nes paprasčiausiai ten yra, kaip jau minėjau, tiktai RNR gabaliukas, yra fiziologinis tirpalas, yra tam tikri lipidai, kitaip sakant, nanodalelės, riebalų ir cukraus, ir viskas.
Kalbant apie „AstraZeneca“ ar kitas vakcinas, tai ten kaip laiškanešys, kuris atneša tą žinią mūsų ląstelėms, kaip gaminti virusą, yra ne nanolipidai, o paprasčiausiai yra kitas vektorius – adenovirusas, kuris negali vėlgi sukelti ligos žmogui, nes jis yra taip modifikuotas.
Tokiu būdu tie, kurie sako, kad, pavyzdžiui, paskiepytas žmogus galbūt gali užkrėsti kitą, nieko panašaus, nuo skiepo jis negali užkrėsti.
Kitas klausimas, jeigu persirgęs arba paskiepytas žmogus vėl susidurs su virusu ir neužteks imuninės sistemos pajėgumu nugalėti virusą.
Tokiu atveju jis gali būti užkrečiamas.
Imunitetas neišliks ilgam
– Ar vakcinuotas žmogus gali susirgti koronavirusu?
– < ... > Kiekvienam žmogui skirtingai susiformuoja imunitetas.
Pas vienus jis susiformuoja stipresnis, pas kitus jis greičiau susilpnėja.
Nuo pat pradžių buvo aišku, kad imunitetas koronavirusui neišliks iki gyvenimo galo.
Galbūt kada nors pavyks sukurti tokią vakciną, nors labai abejoju.
Tuomet užduotis yra stebėti, kada jau imunitetas nusilpsta, o gal net kai kam ir nesusiformavo. Taip pat tokiu būdu žiūrėti, kada vėl galbūt reikia tos sustiprinančios, vadinamos „busterinės“, skiepo dozės.
Izraelio, Amerikos, kitų šalių pavyzdys rodo, kad tie žmonės, kurie buvo paskiepyti pirmieji ir kuriems jau praėjo pusė metų, tai daliai iš jų paprasčiausiai neužtenka imuninės atminties, nebeužtenka antikūnų.
Bet paprastai pas tokius žmones liga vystosi daug silpnesnė. Greitai įsijungia imuninė atmintis, jie serga daug lengviau, daug rečiau patenka į intensyvios terapijos skyrių. Taip pat, kaip jau minėjau, daug trumpiau perduoda virusą kitam žmogui.
Virusas nėra naujas
– Dalis žmonių nuogąstauja, kad vakcina buvo sukurta per greitai. Bet ar iš tikrųjų reikia bijoti?
– Ne. Pirmiausia tie žmonės, kurie nuogąstauja, jie logiškai prisimena, kad anksčiau vakcinos buvo kuriamos daug ilgiau, bet jie neįvertino šiuolaikinių technologijų galimybių – tai pirma.
O antra – nesupranta, kad, sakysime, mes kalbame apie koronaviruso, kuris nėra naujas virusas, – iš principo koronavirusą žmonės seniai žino, seniai jį tyrinėjo.
< ... > Be to, tarptautinis bendradarbiavimas buvo labai didelis. Per 42 paras nuo to laiko, kada kinai pasakė, kokia yra viruso struktūra, pirmos vakcinos buvo kandidatės, buvo pradėtos tirti su gyvuliukais.
Toliau buvo praeiti visi tie patys tyrimai, tos pačios procedūros, kaip ir kuriant kitas vakcinas. Tik buvo atidaryta žalia šviesa.
Iš vienos pusės, buvo stengiamasi kuo trumpiau, kuo mažiau. Sakykim, biurokratinės valakitos bandant ir kuriant vakciną.
Suprantant, kaip tai yra svarbu.
Iš kitos pusės, nebuvo jokių finansinių problemų. Nes dauguma pasaulio šalių, mes, kiekvienas iš mūsų, mokesčių mokėtojų, taip pat prisidėjome prie vakcinų kūrimo.
Taip pat atsirado daug savanorių, sveikų žmonių, kurie sutiko dalyvauti vakcinų bandyme, o kadangi virusas labai greitai plito, tai gana greitai buvo galima surinkti savanorių grupę, kuri gavo vakcinos kandidatą ir kurie gavo placebą, kad paskui stebėtų, kada atsiranda susirgę žmonės, ir palygintų, koks yra vakcinų efektyvumas.
Tai jeigu tie, kurie dvejojo dar pačioje pradžioje, kad vakcinos yra bandytos tik sveikų žmonių ir gan greitai išbandytos, tai dabar, kai 100 milijonų žmonių jau gavo vakciną ir kai mes gauname tuos pačius rezultatus, kaip ir klinikiniuose bandymuose su sveikais savanoriais.
Tai paprasčiausiai reiškia, kad tie žmonės, sakykime atvirai, nesupranta, ką jie kalba.
Visą interviu ir daugiau vaizdo įrašų rasite videogalerijoje.
