Ji ir kiti Baltarusijos opozicijos atstovai prašė Lietuvos politikų neįvesti naujų ribojimų ir „nestatyti geležinės uždangos“ tarp šalių.
„Apie 2 tūkst. baltarusių pristabdytas leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimas. Žinoma, tai mums kelia didelių nuogąstavimų, nežinome kiekvieno individualaus atvejo, tačiau dauguma šių žmonių negali grįžti į Baltarusiją, nes ten bus persekiojami arba uždaryti į kalėjimą“, – po susitikimo Seime su Lietuvos politikais žurnalistams sakė S. Cichanouskaja.
„Be to, nežinome to pristabdymo priežasčių. Net mano biure, kur tikrai dirba žmonės, kuriems gresia režimo susidorojimas, didžioji pusė yra sulaukusi klausimų dėl leidimų pratęsimo“, – teigė ji.
Prašo neprilyginti rusams
Po 2020 metų prezidento rinkimų Vilniuje reziduojanti Baltarusijos opozicijos lyderė prašė Lietuvos politikų neįvesti naujų ribojimų Lietuvoje gyvenantiems Baltarusijos piliečiams, bet fokusuotis į Aliaksandro Lukašenkos režimo šalininkus.
„Mes suprantame nuogąstavimus dėl saugumo ir esame pasiruošę padėti identifikuoti režimo agentus ir šalininkus. Jūs turite užkamšyti europinių sankcijų skyles, kad nebūtų finansuojamos režimo represijos ir karas Ukrainoje“, – kalbėjo S. Cichanouskaja.
Ji sakė, kad jos biuras gali padėti Lietuvos specialiosioms tarnyboms patikrinti leidimų gyventi Lietuvoje prašančius baltarusius, nes turi savo duomenų bazę.
Pasak S. Cichanouskajos, nuolatinė išsiuntimo ar leidimo gyventi praradimo grėsmė demoralizuoja baltarusius.
Lenkijoje gyvenantis Baltarusių krikščionių demokratų ko-pirmininkas Vitalis Rymašeuskis atmetė teiginius, kad baltarusiai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
„Šiandien baltarusiai – tai žmonės be valstybės, nes mūsų valdžia neatstovauja mūsų interesams. Mes šiandien jaučiamės kaip kažkada žydai, kai jie neturėjo valstybės“, – sakė jis.
„Prašau, nestatykite geležinės uždangos, nėra nė vienos valstybės, kuri galėtų įveikti priešą, statydama kinų sieną. (...) Žmonėms, kurie kovoja su režimu, reikalingas palaikymas“, – kalbėjo V. Rymašeuskis.
S. Cichanouskajos patarėjas Anatolis Liabedzka priminė, kad tuo metu, kai Europa draugavo su autoritariniu prezidentu, Lietuvos Seimas įkūrė draugystės grupę su demokratiniu Baltarusijos parlamentu. Anot jo, tai buvo išmintingas strateginis žingsnis žvelgiant į ateitį ir ragino dabar nedaryti momentinės reikšmės sprendimų.
A. Liabedzkos teigimu, grėsmę nacionaliniam saugumui gali kelti ir lietuviai, vykstantys į Baltarusiją.
„Buvau kirpykloje ir kalbėjau su Lietuvos pilietėmis, jos man pasakojo, kaip buvo nuvažiavusios į Baltarusiją, kokia tai nuostabi šalis, kokie klasiški keliai, pigi degtinė. Kai paklausiau, kaip ten pateko, pasirodo, kiekvieną sekmadienį daug Lietuvos turizmo agentūrų autobusų veža žmones į Baltarusiją. (...) Gal čia yra nacionalinio saugumo problema?“ – klausė jis.
A. Liabedzka teigė laukiantis Naujųjų metų šventėms atvykstančios vaikaitės.
„Taip, noriu, kad mano vaikaitė turėtų galimybę atvažiuoti. Ar tai nusikaltimas? Ar prašau ko nors neįmanomo?“ – sakė jis.
Lietuvos Seime registruotos įstatymų pataisos, kuriomis siūloma griežtinti ribojimus čia gyvenantiems Baltarusijos piliečiams. Siūloma jiems taikyti tokias pat sankcijas kaip ir Rusijos piliečiams – tai reiškia, kad būtų stabdomas prašymų suteikti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje, taip pat siūloma, kad norint užsieniečiams pratęsti leidimus gyventi, jie turėtų išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą, taikyti kitus sugriežtinimus.
Pataisos parengtos atsižvelgiant į Lietuvos žvalgybos pranešimus apie Baltarusijos specialiųjų žvalgybų suaktyvėjimą ir grėsmes nacionaliniam saugumui didėjant užsieniečių skaičiui.
Skirtingos nuomonės
Vienas iš projekto autorių konservatorius Audronius Ažubalis žurnalistams sakė paprašęs baltarusių opozicijos raštu pateikti, kurios siūlomos normos kelia nerimą.
„Šiaip yra labai nedaug politinių pabėgėlių, kurie prašosi (prieglobsčio – BNS), dauguma yra ekonominiai emigrantai, kurie važinėja pirmyn atgal ir tam tikru požiūriu jie gali tapti Baltarusijos specialiųjų tarnybų įkaitu. Jeigu tu čia gyveni opozicijoje ir lauki, kada anūkas atvažiuos iš Baltarusijos, viskas, tu gali būti parištas“, – teigė parlamentaras.
Tuo metu socialdemokratas Julius Sabatauskas priminė, kad po 2020 metų prezidento rinkimų ir po to buvusių represijų Lietuva prieglobstį siūlė ne tik politiniams pabėgėliams, bet kvietė atvykti ir baltarusišką verslą.
„Labai lengva kirsti, o nukirtus rankos ar kojos, juo labiau galvos, neatauginsi“, – sakė jis.
Demokratų frakcijos atstovas Tomas Tomilinas akcentavo, kad Lietuva, stiprindama Baltarusijos opoziciją, savo ruožtu prisideda prie būsimų pokyčių dabar autoritarinėse šalyse.
Rengs bendrą dokumentą
Po susitikimo Seime S. Cichanouskaja taip pat ragino baigti politines diskusijas apie litvinizmą, nes šios teorijos neturi paramos baltarusių bendruomenėje.
„Palikime šitą temą istorikams ir tegu būna aišku – Lietuvos teritorija, Lietuvos istorija priklauso Lietuvos žmonėms, taškas“, – teigė opozicijos lyderė.
Baltarusijos atstovai pasiūlė parengti ir paskelbti bendrą dokumentą išsakant poziciją dėl šios Lietuvos istorinį savarankiškumą kvestionuojančios ideologijos.
Litvinizmą Lietuvos žvalgyba įvardija kaip radikalią baltarusiško nacionalizmo atšaką.
A. Ažubalis palaikė šią iniciatyvą, bet nesutiko dėl to, kad tai nepopuliari ideologija.
„Manęs neįtikina, kai sako, kad tai nedidelis procentas. Paminklai, kurie statomi, ir knygos, kurios leidžiamos, formuoja Gudijoje tam tikrą kolektyvinį identitetą, kartą. Sakyti, kad ten nieko nėra, tik marginalai – taip ir pasakiau kolegoms gudams, jog tai neįtikina“, – sakė jis.
Socialiniuose tinkluose suaktyvėjus diskusijoms dėl litvinizmo ideologijos galimų grėsmių Valstybės saugumo departamentas (VSD) rugpjūtį yra paskelbęs, kad litvinizmo šalininkų veikla gali padidinti tarpetninę įtampą Lietuvoje, tačiau nekelia realios grėsmės Lietuvos suverenitetui.
VSD teigia, kad litvinizmas yra radikali baltarusiško nacionalizmo atšaka, kurios vienos iš pagrindinių ideologinių nuostatų yra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bei ją valdžiusių kunigaikščių dinastijų baltiškos kilmės neigimas ir didelės Lietuvos teritorijos dalies, įskaitant Vilnių, priklausomybės kvestionavimas. Litvinizmo šalininkai teritorines pretenzijas reiškia ir kitoms su Baltarusija besiribojančioms valstybėms.
VSD tvirtina, kad ideologinė konfrontacija tarp lietuvių ir litvinizmo ideologijos paveiktų baltarusių nišiniuose istorijai skirtuose interneto resursuose tęsiasi jau daugiau kaip du dešimtmečius.
