„Dėl respresijų žmonės pakeitė protestų formą, tačiau mes tikrai pamatysime masines demonstracijas, kaip kad matėme pernai rugpjūtį ir rugsėjį, nes žmonės nori naujų rinkimų, naujos šalies“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė S.Cichanouskaja.
„Tai sudėtinga, tačiau žmonės nepasiduos“, – pridūrė ji.
Ji taip kalbėjo po sostinės Rasų kapinėse vykusios ceremonijos, per kurią Baltarusijos nepriklausomybės dienos proga ji ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis gėlėmis pagerbė 1863 metų sukilimo dalyvius bei vieną vadų Konstantiną Kalinauską.
Taip pat gėlės padėtos ant Baltarusijos politiko, visuomenės veikėjo, 1918 metų ministro pirmininko ir Baltarusijos „tėvo“ Antono Luckiewičiaus bei jo brolio Ivano kapo.
Pačioje Baltarusijoje nepriklausomybės diena kovo 25-ąją oficialiai nėra švenčiama. Šią dieną 1918 metais paskelbta Baltarusijos demokratinė respublika, bet ji gyvavo iki 1919 metų pradžios, kai valdžią šalyje perėmė bolševikai.
Aliaksandro Lukašenkos režimas draudžia švęsti šią dieną Baltarusijoje, jos nepripažįsta, Baltarusijoje kaip nepriklausomybės diena minima liepos 3-ioji, kai 1944 metais iš Minsko pasitraukė nacistinės Vokietijos kariuomenė ir jį užėmė sovietų kariuomenė.
S.Cichanouskaja teigia, kad šie metai ir kovo 25-oji, kai minima Baltarusijos nepriklausomybė, yra ypač svarbūs šios šalies žmonėms.
„Šie metai ir ši diena yra ypač svarbūs baltarusiams, nes šiuo metu esame sudėtingame kelyje kovojant dėl mūsų demokratijos, dėl naujos Baltarusijos“, – teigė Baltarusijos opozicijos lyderė.
„Šiuo metu, kai čia stovime, begalė žmonių skirtingų Baltarusijos miestų gatvėse yra suimami ir tupdomi į kalėjimą, tačiau žmonės nepasiduos. Vakar matėme galybę raudonų ir baltų fejerverkų Minske. Režimas nesupranta, kad žmonės pasiruošę kovoti dėl savo nepriklausomybės“, – kalbėjo S.Cichanouskaja.
Nacionalinės sankcijos – stipri žinia režimui
Baltarusijos opozicijos lyderė tvirtina, kad nacionalinės Lietuvos sankcijos, kurios ketvirtadienį buvo išplėstos, yra stipri žinia režimui.
„Tai labai stipri žinia režimui, kad Lietuva yra su mumis ir bus tol, kol mes pasieksime pergalę“, – sakė S.Cichanouskaja.
Baltijos šalys į nacionalinių sankcijų sąrašą įtraukė dar 118 Baltarusijos režimo rėmėjų. Iš viso dabar į Lietuvą, Latviją, Estiją draudžiama atvykti per 270 Baltarusijos valdžios bei jėgos struktūrų atstovų.
Lietuvos užsienio reikalų ministras sakė, kad ketvirtas Europos Sąjungos sankcijų paketas nebus išplėstas panašia apimtimi, kaip tą padarė Baltijos valstybės.
„Mano žiniomis, šiuo metu deramasi dėl ketvirto sankcijų paketo, kuris įtrauktų tiek fizinius, tiek juridinius asmenis į sankcijas. Tokia apimtimi aš nesitikiu, kad Europos Sąjunga visa sutartų paremti kaip Lietuva, bet yra kiti instrumentai ir kitokios poveikio priemonės“, – žurnalistams sakė G.Landsbergis.
Europos Sąjunga Minskui yra pritaikiusi jau tris sankcijų paketus, A.Lukašenkai toliau griežtomis priemonėmis slopinant protestus, kurių dalyviai sulaikomi, persekiojami ir bauginami.
Sankcijas individualiai kelis kartus pritaikė ir Baltijos šalys.
Didžiulės demonstracijos Baltarusijoje prasidėjo pernai rugpjūtį, A. Lukašenką paskelbus prezidento rinkimų, kuriuos opozicija ir Vakarų diplomatai vadina suklastotais, nugalėtoju.
A.Lukašenka 10 mln. gyventojų turinčią šalį valdo nuo 1994 metų.
Masinės demonstracijos prieš prezidentą vykdavo kas savaitę ir truko keletą mėnesių. Piko metu jose dalyvaudavo apie 100 tūkst. žmonių, tačiau protestų judėjimas buvo palaipsniui nuslopintas masiškai sulaikant žmones.
Šimtai jų tvirtina, kad sulaikytieji buvo kankinami. Per neramumus keli protestuotojai žuvo, o daugiau kaip 400 buvo nuteisti kalėti už viešosios tvarkos pažeidimus.
